Molėtų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu-gelbėtoju dirbančio 37 metų R. Paliunio kasacinį skundą išnagrinėjusi išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį paskelbė, kad pareigūno byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, o tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pritaikymas gali būti pagrindu nukrypti nuo LAT praktikos, todėl į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai.

Taip R. Paliunio byla pakrypo gana netikėta linkme – jo skundas buvo perduotas nagrinėti LAT Plenarinei sesijai, kurią sudaro septyniolika teisėjų.

Bene didžiausią „kelių erelį“ iš Molėtų sutramdęs ugniagesys-gelbėtojas yra nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – Panevėžio apygardos teismas yra nusprendęs, kad pareigūnas nukentėjusiajam privalo sumokėti solidų atlyginimą už patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nors būtent šis užpuolė ir sumušė mokytoja dirbančią dviejų R. Paliuno vaikų motiną.

Nuo ugniagesio-gelbėtojo nukentėjęs molėtiškis – labai spalvinga asmenybė. Jis jau ne vienerius metus yra gerai žinomas Molėtų policijos pareigūnams: spalio pabaigoje 30 metų gimtadienį švęsiantis Aleksiejus Cironokas – bedarbis, bet jau daugybę kartų įkliuvo vairuodamas automobilį būdamas neblaivus ir net neturėdamas tam teisės. Dėl to jam buvo skirtas ir areštas, ir automobilio konfiskavimas.

O šiuo metu Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Cironokas ir dar trys Molėtų rajono gyventojai kaltinami dėl lytinės aistros tenkinimo su jaunesniu negu šešiolikos asmeniu – penkiolikmete mergina. Ji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad vyrai, kurių vienas anksčiau buvo jos draugas, prieš ją panaudojo seksualinę prievartą – sumušė, suplėšė kelnes, o po to pasikeisdami mėgavosi kūniškais malonumais.

Tuo metu R. Paliunis buvo nuteistas dėl incidento, į kurį jis įsivėlė dar 2013 m. liepos 29 d. Molėtų rajone, Luokesos seniūnijoje esančiame Pečiulių kaime. Tą vakarą apie 18 val. A. Cironoko vairuojamas automobilis atsitrenkė į R. Paliunio žmonos Linos Paliunienės vairuojamą automobilį.

Nelaimė įvyko, kai moteris su automobiliu iš savo sodybos išvažiavo į pagrindinį kelią – dideliu greičiu skriejęs A. Cironoko „Citroen“ rėžėsi į kaimo mokykloje dirbančios mokytojos vairuojamos transporto priemonės dešinę pusę.

Po susidūrimo šoko ištikta moteris išlipo iš automobilio, prie vairo neliko ir A. Cironokas – iš karto matėsi, kad jis buvo girtas, nes vos pastovėjo ant kojų: svyravo ir griuvinėjo.

„Jis buvo agresyviai nusiteikęs, supratau, kad nori pasprukti iš eismo įvykio, nes sėdo atgal į automobilį – ėmiau šaukti, kad sustotų, jis tada išlipo iš automobilio ir ranka griebė už krūtinės ir mane pastūmė – nuo smūgio nukritau ir smilkiniu atsitrenkiau į automobilio galines dureles“, – vėliau policijoje ir teisme pasakos L. Paliunienė.

Išgirdęs triukšmą į įvykio vietą atbėgo L. Paliunienės sutuoktinis R. Paliunis.

„Mačiau, kaip žmona stovėjo prie automobilio, šalia jos buvo vyras, kuris svirduliavo ir staiga sumosavo rankomis – mano žmona parkrito ant žemės, – per apklausą tyrėjams pasakojo ugniagesys-gelbėtojas. – Iš karto pagalvojau, kad tas vyras sudavė žmonai, todėl pribėgęs prie to vyro paėmiau jį už pečių ir atitraukiau.“

Ugniagesys-gelbėtojas sakė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, o vėliau atsisėdo į automobilį – greičiausiai norėjo išvažiuoti. Bet nepavyko – R. Paliunis iš jo atėmė automobilio raktelius, o apie įvykį pranešė policijos budėtojams.

„A. Cironokas buvo visas ištinęs, jis ne kartą pargriuvo ant žemės, nes nesugebėjo pastovėti ant kojų“, – pabrėžė L. Paliunienė.

Po smūgio prarado sąmonę

Tuo metu A. Cironokas visiškai kitaip aiškino, kaip ant Pečiulių kaimo kelio po susidūrimo su mokytojos vairuojamu automobiliu klostėsi įvykiai. Jis pasakojo, kad tą vakarą girtas važiavo iš darbo, o jau netoli namų į pagrindinį kelią netikėtai išvažiavo L. Paliunienės vairuojamas automobilis, todėl ir įvyko susidūrimas.

„Tada moteris ėmė šaukti, kad įvažiavau į jos automobilį, iš manęs ėmė reikalauti 500 litų, bet neturėjau, sakiau, jog atvešiu rytoj, – kalbėjo A. Cionokas. – Tada R. Paliunis sakė, kad kvies policiją – pasakiau, kad daryk, ką nori. Paskui R. Paliunis priėjo prie manęs iš už nugaros, paėmė už peties, atsuko ir trenkė į dešinę pusę. Praradau sąmonę, o atsigavau, kai buvo atvykusi policija.“

A. Cironokas įsitikinęs, kad buvo sumuštas tik dėl to, kad iš karto po įvykio nesutiko atlyginti žalos už apgadintą automobilį.

Nukentėjusiuoju pripažintas vyras sakė, kad dar tą patį vakarą buvo pristatytas pas gydytojus – jam buvo lūžęs skruostikaulis, medikai atliko operaciją, bet po jos kilo komplikacijų, todėl reikėjo gydytis papidomai.

Šį įvykį matė ne vienas kaimo gyventojas – vienas jų teisme prisiminė, kaip A. Cironokas pastūmė moterį, o tada į avarijos vietą atbėgo jos vyras R. Paliunis. „Jis ištraukė A. Cironoką iš automobilio, vairuotojas pargriuvo, bet nebuvo jokio smūgio“, – tikino vienas liudytojų.

Vis dėlto vienas policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, per apklausą prisipažino, kad R. Paliunis, skambindamas į policiją, nurodė, jog kartą A. Cironokui trenkė į veidą.

„Bet jis sakė, kad greitosios pagalbos nereikia, – prisiminė policininkas. – Kai važiavome į įvykio vietą, jis dar kartą skambino ir sakė, kad vairuotojas bando tartis ir pabėgti. Atvykę į kaimą pamatėme keistą vaizdą – A. Cironokas buvo išsivoliojęs ant žemės ir ištinęs, bet kodėl taip atrodė, nesakė.“

Po šio įvykio R. Paliunis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes A. Cironokui medikai nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą – teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad vyrui buvo sulaužytas skruostikaulis.

Tuo metu L. Paliunienei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jai nustatytas kairio smilkinio sumušimas. Bet A. Cironoko policijos pareigūnai nekaltino dėl nusikaltimo, ugniagesio-gelbėtojo žmonai pasiūlę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Dėl to moteris kreipėsi po kelių mėnesių, bet nieko nepešė – A. Cironokas buvo išteisintas.

Teisėjai pažymėjo, jog byloje „vis dėlto yra duomenų manyti, kad nukentėjusioji buvo A. Cironoko pastumta ir galimai atsitrenkė į automobilį, tačiau jų nepakanka kategoriškai ir neginčijamai konstatuoti dėl to kilus pasekmes, kurios šiuo atveju būtinos tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu“.

Molėtų teisėjas: kiekvienas vyras taip pasielgtų

Tuo metu Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. Paliuno baudžiamąją bylą, nutarė ją nutraukti – teisėjas Liudvikas Myško konstatavo, kad ugniagesys-gelbėtojas veikė būtinosios ginties sąlygomis.

„A. Cironokas, siekdamas pašalinti L. Paliunienę nuo važiuojamosios dalies, nes norėjo pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės už girto vairavimą, pastūmė L. Paliunienę, ko pasekoje ji nugriuvo ir atsitrenkdama galva į automobilio dalis, susižalojo, – sprendime nurodė teisėjas. – Išgirdęs triukšmą ir žmonos riksmus jai į pagalbą atskubėjo R. Paliunis. Pamatęs, jog žmona guli ant žemės, o prie jos stovi vyriškis ir mosikuoja rankomis, siekdamas užkardyti jo tolimesnius veiksmus, jam sudavė vieną kartą į dešinės pusės veido sritį ir taip jį nesunkiai sužalojo.“

Pasak teisėjo, „kiekvienas save gerbiantis vyras turi nutraukti moters atžvilgiu daromą smurtą ir adekvačiai vertinant situaciją, tuo pasinaudoti“.

Bet teisėjas, kaip teigia R. Paliunio advokatas Marius Barisevičius, padarė klaidą – nutraukdamas bylą dėl būtinosios ginties priėmė nutartį, nors, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, jis turėjo priimti nuosprendį. Šią klaidą teismas vėliau bandė taisyti, bet ji taip ir liko nepakeista.

Prokurorai: tai nesuderinama su ugniagesio profesija

Bet Molėtų teisėjo paskelbta nutartis neįsiteisėjo – ją Panevėžio apygardos teismui apskundė ne tik prokurorai ir A. Cironokas, bet ir pats R. Paliunis.

Prokurorai ir A. Cironokas siekė, kad R. Paliunis ne tik būtų nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir atlygintų žalą Ligonių kasoms dėl A. Cironoko gydymo, taip pat padengtų nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą – vien dvasinius išgyvenimus kelių erelis buvo įvertinęs 4 344 Eur.

Savo skunde apeliacinės instancijos teismui prokurorai nurodė, kad Molėtų teisėjas nepagrįstai konstatavo, kad R. Paliunis veikė esant būtinajai ginčiai – esą tai galima padaryti tik tuo metu, jeigu ugniagesys-gelbėtojas būtų pripažinęs ir paaiškinęs, kodėl A. Cironokui sudavė smūgį.

Prokurorai taip pat buvo įsitikinę, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtina atsižvelgti ir tai, kad R. Paliunis yra žymus sportininkas – bušido kovotojas.

„R. Paliunis, kaip kovinių imtynių sportininkas, siekdamas, kad A. Cironokas neblaivus nepabėgtų iš įvykio vietos, turėjo elgtis santūriai, o ne pats daryti įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, nesuderinamas su kovinių sporto šakų atstovo elgesiu bei ugniagesio profesija“, – nurodė prokurorai.

Jų teigimu, po eismo įvykio A. Cironokas buvo sunkaus girtumo laipsnio, dėl girtumo griuvinėjo, todėl aplinkiniams nekėlė jokio pavojaus.

Panevėžio teisėjai: nebuvo grėsmės, nuo kurios reikėjo gintis

Tuo metu R. Paliunis siekė, kad teisėjai konstatuotų, jog jis apskritai nepadarė jokio nusikaltimo ir būtų paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.

Ugniagesys-gelbėtojas stebėjosi, kad teismas patikėjo A. Cironoko ir jam artimų giminaičių, kurie apie įvykį žinojo tik iš šio pasakojimų, parodymais – o juk neblaivus vairuotojas po avarijos net bandė aiškinti, jog automobilio jis nevairavo.

Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauti visiškai skirtingi įvykio eigą ir atsiradusias pasekmes apibūdinantys duomenys, Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad būtent R. Paliunis sumušė A. Cironoką – praėjus daugiau nei valandai po eismo įvykio medikai jam konstatavo skruostikaulio lūžį ir veido sumušimą.

Kad nukentėjusysis taip galėjo susižaloti griūdamas ant žemės dėl neblaivumo, anot teismo, byloje nėra objektyvių įrodymų. Panevėžio teisėjai taip pat pažymėjo, kad R. Paliunis smūgį A. Cironokui sudavė tuo metu, kai incidentas jau buvo pasibaigęs ir pavojingos situacijos nebebuvo.

„Tuo metu R. Paliunio ar jo žmonos sveikatai ar gyvybei, turtui nukentėjusysis nekėlė tiesioginės, realios ar akivaizdžios grėsmės, dėl kurios būtų reikėję gintis“, – pabrėžė teismas.

Trijų teisėjų kolegija nutarė, kad Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiui-gelbėtojui turi būti skirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuteistas pareigūnas įpareigotas per šešis mėnesius A. Cironokui atlyginti turtinę žalą – iš dviejų vaikų tėvo priteistas 538 Eur turtinės ir 1 448 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dar beveik 1,3 tūkst. Eur ugniagesys-gelbėtojas turi sumokėti A. Cironoko advokatui už jo atstovavimą byloje.

Iš R. Paliunio teismas taip pat Ligonių kasoms priteisė 1,2 tūkst. Eur už A. Cironoko gydymą.

Tikisi, kad byla grįš į Molėtus

Tai jau buvo antrasis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis – anksčiau jį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino ir nurodė bylą išnagrinėti iš naujo. Tada ugniagesiui-gelbėtojui teismas buvo nurodęs per šešis mėnesius išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais ir nusenusiais žmonėmis.

Nors Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo R. Paliunis yra nuteistas, yra įsiteisėjęs, bet nuteistas ugniagesys-gelbėtojas ir jam atstovaujantis advokatas M. Barisevičius dar nenuleidžia rankų ir viliasi, kad vieną dieną Temidė vis dėlto atmerks akis ir pareigūnui priims išteisinamąjį nuosprendį.

Ir visas viltis deda į galutinius ir neskundžiamus sprendimus bylose priimantį LAT – būtent šio teismo teisėjai antradienį pradėjo aiškintis, ar žemesniųjų instancijų teismai R. Paliunio byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Molėtų ugniagesio-gelbėtojo likimas priklausys net nuo septyniolikos teisėjų – antradienį LAT išlėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė bylą perduoti Plenarinei sesijai, nes tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje gali reikšti naują teisės normų aiškinimą ir būti svarbus formuojant vienodą teismų praktiką.

R. Paliunio advokatas siekia, kad nuteisto ugniagesio-gelbėtojo byloje būtų panaikinti visi anksčiau teismų priimti sprendimai, o pati byla būtų grąžinta nagrinėti į Molėtų rajono apylinkės teismą.