Vaiko teisių sargai pedofilijos bylą sprendė raštais

Tik po dvigubos žmogžudystės vaiko teisių apsaugos tarnyba suskubo pasirūpinti mergaitės, kurios interesų nepaisė teisėsauga nusivylęs tėvas, saugumu. Penkis mėnesius vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos institucijos tik keitėsi raštais, teikė pasiūlymus bei informavo apie pedofilijos byloje nuveiktus veiksmus, tačiau byla iš mirties taško nepajudėjo nė per nago juodymą. Net kai internete buvo paviešinti ateityje mergaitę labai kompromituosiantys vaizdai ir aiškiai matėsi, jog bręsta skandalas, tarp institucijų vyko rutininis bendravimas.

Apie vaizdo įrašus pranešė mergaitės močiutė
Kaip DELFI teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, jos įstaiga tik tiria skundus dėl vaiko teises ar jo teisėtus interesus pažeidžiančių prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų ar neveikimo, bet nesikiša į veiksmų turinį, t. y. netiria skundų dėl procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Drąsius Kedys į šią įstaigą kreipėsi gegužės viduryje, teigdamas, kad Kauno apylinkės prokurorai neleistinai vilkina tyrimą dėl jo mažametės dukters tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo. Pastaroji po kelių dienų Kauno apylinkės prokuratūros paprašė nurodyti, kokie veiksmai buvo atlikti. Maždaug po savaitės atėjo atsakymas.

„Mane labai nustebino, jog tik birželio 8 d. laukiama kompleksinės psichologinės mergaitės ekspertizės išvadų, nors D. Kedys į prokurorus kreipėsi prieš pusmetį – dar lapkričio mėnesį. Tuomet mes kreipėmės į Kauno apygardos prokuratūrą, kadangi kontrolierius tik tiria skundus, o patikrinti ir įvertinti, ar visi veiksmai buvo atlikti tinkamai, pagal prokuratūros įstatymą turi aukščiau stovinti institucija. Prokuratūra mums neatsakė per nurodytą terminą, o po antro užklausimo gavome atsakymą, kad ji pati perėmė tyrimą ir sudarė darbo grupę iš abiejų prokuratūrų specialistų“, - sakė pašnekovė.

Minėtos psichologinės ekspertizės išvadų R. Šalašavičiūtė teigė nežinanti – prokuratūra atsisakė Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai jas pateikti.

Liepa, anot pašnekovės, buvo rami. Rugpjūtį D. Kedys kontrolieriaus įstaigai atnešė dar vieną raštą, kuriame teigė netikintis, jog Kaune tyrimas bus atliekamas skaidriai. R. Šalaševičiūtė tikino keletą kartų pati bandžiusi su vyru pasikalbėti, tačiau jis atsisakydavo – palikdavo raštą ir dingdavo. Tačiau tą patį rugpjūčio mėnesį pas ją apsilankė mergaitės močiutė.

Moteris papasakojo visą sūnaus, jo buvusios draugės ir mergaitės gyvenimo istoriją ir vienareikšmiai išreiškė savo ir savo vyro nepasitikėjimą Kauno apygardos prokuratūra. Ji informavo, kad yra padaryti įrašai, kuriuose pati mergaitė pasakoja, kaip ją tvirkino ir išnaudojo seksualiai suaugę vyrai, ir kad juos ketinama išplatinti.

Prokuratūra neapsisprendė, ar D.Kedys pažeidžia dukros interesus

„Labai įkalbinėjau močiutę, kad negalima to daryti, bet praėjus trims dienoms pati tokį įrašą gavau ir sužinojau, kad jis išplatintas internete“, - pasakojo R. Šalaševičiūtė. Anot jos, ji taip ir liko nesupratusi, ar įtikino moterį, tačiau jokių kitų teisinių svertų, be įtikinėjimo, esą nėra. Juk kol žmogus to nepadarė, neįmanoma žinoti, ar jis padarys tai. Prokuratūra gali pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant faktui, tačiau savo ruožtu blokuoti šio įrašo internete pareigūnai taip pat neturi galios. Mat D. Kedys jį išplatino Amerikoje registruotame youtube.com tinklapyje, o ši šalis neprisijungusi prie ES sutarties blokuoti internete neigiamą informaciją, jei to pageidauja kuri nors sutarties narė.

Išplitus informacijai, pas R. Šalaševičiūtę apsilankė mergaitės motina su dabar jau nužudyta seserimi. Pastaroji atsivežė savo dukrą ir pasiūlė kontrolierei su ja pabendrauti, kad ši įsitikintų, jog mergaitė tikrai nebuvo seksualiai išnaudojama. Mat D. Kedys buvo užsiminęs, kad ir jo buvusios draugės sesuo „nuomoja“ savo dukrą. R. Šalaševičiūtė atsisakė bendrauti su mergaite, nes tai esą psichologo darbas – ji pati neturinti teisės kištis į procesinius veiksmus. Ji nėra šnekėjusi ir su rezonansą visuomenėje sukėlusia mergaite – esą mergaitė jau buvo pakankamai klausinėta, todėl tai ją galėtų traumuoti.

„Motinų prašymus apginti mergaičių interesus, persiuntėme Generalinei prokuratūrai. Kaip pagrindą tyrimui nurodėme, kad nepaisoma vaiko interesų bei paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl pasiūlėme spręsti klausimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo izoliuojant abi mergaites – laikinai ribojant teises tiek D. Kedžio buvusios draugės seseriai, tiek pačiam D. Kedžiui, kuris buvo teisėtas dukters globėjas. Motinai bendravimas su dukra buvo apribotos dar lapkričio mėnesį. Ji galėdavo su dukra susitikti, berods, kartą per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant įstatyminiams vaiko atstovams arba seneliams ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams“, - pasakojo R. Šalaševičiūtė.

Panašus raštas buvo nusiųstas ir į Kauno rajono ir Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius. „Įstatymas mums nesuteikia teisės kreiptis į teismą patiems. Tai daryti gali arba minėti skyriai, arba prokuratūra. Iš atsakymo sužinojome, kad šios atsakomybės ėmėsi prokuratūra, o vaiko teisių apsaugos skyriai turėjo surinkti reikalingą informaciją“, - rugpjūčio pabaigoje susidariusią situaciją dėstė kontrolierė.

Kaip teigė R. Šalaševičiūtė, rugsėjo pabaigoje dėl šiandien jau negyvos moters buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą nutraukti – po įstatymais numatytų ekspertizių buvo nuspręsta, kad motina vaiko interesų nepažeidžia ir teisinio pagrindo apriboti jos valdžią nėra. Tuo tarpu dėl D. Kedžio valdžios ribojimo tyrimas buvo pratęstas iki spalio 28 d., nes dar renkama papildoma informacija.

Paklausta, kodėl susirašinėjimai vyko taip ilgai, kai vaiko interesai buvo akivaizdžiai pažeisti, internete išplatinus vaizdo įrašą su mergaitės pasakojimu, kontrolierė teigė, kad baudžiamojo proceso kodekse nėra įvardyta, per kiek laiko turi būti atliktas tyrimas. Pasakyta tik tiek, kad jis turi būti atliktas per įmanomai trumpiausią laiką.

Pašnekovė įsitikinusi, kad jeigu veiksmų laisvė būtų suteikta vaiko teisių apsaugos skyriui, būtų mergaitė bent jau greičiau būtų izoliuota, kadangi greitai bendradarbiauti tarpusavyje mūsų institucijos nemoka. „Dar nebuvo nei vieno ikiteisminio tyrimo, kuris baigtųsi greičiau nei per pusmetį. Jie užsitęsia ir daugiau nei metus. Reikia surinkti begalę pažymų, kurios iš esmės nėra esminės proceso eigai“, - teigė R. Šalašavičiūtė. Anot jos, tarp specialistų buvo kalbama, kad reikėtų atlikti psichologinę ekspertizę ir pačiam D. Kedžiui. Esą jei ji būtų atlikta, gal tragedijos buvo galima išvengti.

Trūko galių ar entuziazmo?

Buvusi Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vadovė Rima Baškienė apgailestavo, kad tokios komisijos daugumos nutarimu šios kadencijos Seime nebėra, todėl nėra Seime ir tam tikros pozicijos, kuri šiuo klausimu būtų aktyvia išsakoma.

„Kaip eilinė Seimo narė aš kreipiausi į prokuratūrą, kadangi taip pat gavau šio vyro laišką, kad kažkas vyksta ne taip. Tačiau nuo rugsėjo vidurio jokio atsakymo nesulaukiau. Gal ir ne daug laiko praėjo, tačiau šiuo atveju turėjo būti sureaguota akimirksniu. Manau, kad mano kolegos taip pat gavo tokius laiškus ir pagalvojo, kad pirmas dalykas, kurį jie gali padaryti, paraginti prokuratūrą aktyviau imtis veiksmų“, - teigė R. Baškienė.

Paklausta, ar vaiko teisių apsaugos įstaigos mūsų šalyje iš tiesų yra bejėgės, Seimo narė teigė pasigedusi didesnio jų aktyvumo. „Nemanyčiau, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kuri iš tiesų gana aktyviai veikė ir praėjusioje kadencijoje, per mažai turėtų galių. Gal reikėjo ryžtingiau viešinti šią problemą jau savo lygiu, savo galimybių kompetencijoje. O kai būtų apie tai daugiau kalbama, ir teisinėms institucijoms tai būtų spyris veikti greičiau“, - įsitikinusi pašnekovė.