Policijos pareigūnai moterį turėjo vytis net 180 km/val greičiu. Visą istoriją galite perskaityti čia.
Laišką, adresuotą sostinės gyventojams, pateikiame neredaguotą:
„Gerbiami Vilniaus gyventojai!
Rašau norėdama išreikšti savo apgailestavimą ir nuoširdžiai atsiprašyti už savo neapgalvotą poelgį. Jam pateisinimų nėra ir negali būti, pasielgiau siaubingai. Puikiai suvokiu, kad, jeigu netikėtai į kelią būtų išbėgęs koks žmogus, galėjo įvykti tragedija. Laimei, nieko nepartrenkiau, niekur daugiau nesirėžiau, nenukentėjome, nes buvome prisisegę saugos diržais. Tikrai neturėjau jokių blogų ketinimų. Taip pasielgiau ne dėl chuliganiškų paskatų, buvau susijaudinusi, pasimetusi, užvaldė emocijos, joms pasidaviau ir paspaudžiau greičio pedalą.
Į Vilnių atvažiavau prieš trejus metus, aktyviai sportuoju, dirbu ir mokausi lietuvių kalbos! Myliu šį miestą už jo švarą, gamtos grožį, lėtą gyvenimo ritmą ir gerus bei supratingus žmones. Nė vienas iš mūsų nesame tobulas, gyvenime darome klaidų.
Skaitydama komentarus po straipsniu buvau iki širdies gelmių sukrėsta dėl tokios akivaizdžios nepagarbos ir neapykantos rusams. Kiekvieno žmogaus gyvenime, nepriklausomai nuo jo tautybės, pasitaiko apmaudžių klaidų, tiek klaidų, tiek neapgalvotų sprendimų.
Nejaugi protinga smerkti visą tautą dėl vieno žmogaus klaidos? Labai nenorėčiau, kad mano asmeninė klaida dar pablogintų ir taip nepalankią nuomonę apie rusus.
Man labai gėda, labai gailiuosi.
Labai tikiuosi, kad šiuos mano žodžius perskaitys visi žmonės – nepriklausomai nuo tautybės, pasimokys ir niekada nesielgs taip kaip aš, ypač apsvaigę nuo alkoholio“.