Maža to, pedagogas mergaites tvirkino kitų mažamečių ir pedagogų akivaizdoje – per vaikų sporto varžybas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“.

Tokios iki šiol niekur neskelbtos detalės paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) išnagrinėjus R. Radvilo baudžiamąją bylą – mokytojui nepavyko įrodyti, kad jis esą nepagrįstai buvo nuteistas dėl mažamečių tvirkinimo.

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad mokytojas dar 2011-ųjų kovo 2-ąją, laikotarpyje nuo 9 iki 11 val., pagrindinės mokyklos sporto salėje vykusių varžybų „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ metu, pasinaudodamas savo, kaip mokytojo, padėtimi bei nukentėjusiųjų bejėgiška būkle – mažametyste, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, nenustatytą kiekį kartų rankomis lietė trijų mažamečių mergaičių sėdmenis ir krūtis, taip pat nenustatytą kiekį kartų rankomis lietė kitų trijų mažamečių sėdmenis.

Pasak teismo, taip R. Radvilas „nukentėjusiosioms sukėlė iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir galbūt sutrikdė jų fizinį ir psichologinį vystymąsi.“

„Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą baudžiamajam įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje paskelbė LAT.

Toks sprendimas – tikras smūgis R. Radvilui: mokytojas iki paskutinės sekundės vylėsi, kad jam pavyks atsikratyti su pedofilija susijusių kaltinimų.

„Sportas yra ne tik mano darbas, bet ir gyvenimo būdas, per visą savo veiklos laikotarpį nė karto nebuvau baustas, tik skatintas, ne kartą apdovanotas“, – aiškino R. Radvilas.

Dabar jau buvęs kūno kultūros mokytojas kategoriškai neigė, kad domėjosi mažametėmis – jo namuose ir automobilyje buvo atlikta krata, apžiūrėtas kompiuteris, kompiuterinės laikmenos, tačiau net užuominos apie seksualinį potraukį mažamečiams nerasta.

Tačiau visiškai kitokios pozicijos laikėsi nukentėjusios mergaitės, kurioms nebuvo nė keturiolikos metų.

Mergaitės pasakojo, ką patyrė per varžybas: tai buvo nemalonu

Viena mergaitė, apklausiama ekspertės, sakė, kad per varžybas mokytojas jai ėmė už krūtinės, lietė sėdmenis, apsikabindavo per pečius, juosmenį. Kita mažametė sakė, kad tuo metu, kai vaikai atlikinėjo estafetes ir sustodavo eilute, „mokytojas norėdavo, kad mes susispaustume, ir mane paliesdavo.“

„Jis apsikabindavo, per pažastį prakišdavo ranką ir ta ranka žemyn slinkdavo per užpakalį ir šlaunį – tai buvo nemalonu, labai blaškė, manau, jam nepridera liesti nepilnamečių mergaičių, nes jis yra mokytojas“, – ekspertei kalbėjo kita nukentėjusioji.

„Kai užduotį atlikdavau gerai, jis apsikabindavo, o jo ranka slysdavo iki sėdmenų“, – prisiminė ir kita nukentėjusioji. Jos bendraklasė sakė, kad jeigu užduotį moksleivė atlikdavo blogai, „mokytojas rėkdavo, o jei gerai, lietė užpakalį, braukė per nugarą iki užpakalio, po to per pečius, krūtinę.“

„Jis – senas, prie nepilnamečių lenda, taip negalima“, – įsitikinusi mergaitė. Jai antrino bendraklasė- mergaitė neslėpė, kad dėl tokio mokytojo elgesio jautėsi nemaloniai, tačiau bijojo jam pasipriešinti.

„Manau, visos mergaitės buvo pakraupusios po šių varžybų, nes mokytojas vis tiek nebuvo normalus“, – sakė kita nukentėjusioji.

Mokytojas: jeigu ir liečiau, neperžengiau padorumo ribų

Tokiems mergaičių pasakojimams R. Radvilas turėjo pasiteisinimą – esą nukentėjusiosios buvo įžeistos, jog jis ant jų per varžybas šaukė, joms buvo nemalonūs seno mokytojo apkabinimai.

Mokytojas teisme pasakojo, kad estafečių varžybose dalyvavo ir daugiau mokytojų, tačiau niekas nematė, kaip jis esą priekabiavo prie mergaičių.

„Estafečių varžybose vieną komandą sudarė 10 mergaičių ir 10 berniukų, pradžioje komanda buvo padalinta – viename salės gale stovėjo mergaitės, kitame – berniukai, atliekant užduotis berniukai perbėgdavo į mergaičių eilę, mergaitės – į berniukų, – apie vykusių varžybų eigą kalbėjo mokytojas. – Estafečių metu pirmas iš eilės vienas paskui kitą stovinčių moksleivių bėga atlikti užduočių, grįžęs stoja į eilės galą, kitas, esantis eilės priekyje, gali pradėti užduotis tik pastarajam atsistojus į eilės galą, todėl eilė turi būti kuo trumpesnė, moksleiviai spaudžiasi vienas paskui kitą, įsikimba, apsikabina. Savo pusėje komandą rikiavau, raginau, skatinau“.

„Tokių varžybų metu neįmanoma išvengti fizinio mokytojo kontakto su moksleiviais, bet tokie kontaktai yra natūralūs sportinėse varžybose, todėl jei ir priliečiau varžybose dalyvavusius vaikus, tai dariau neturėdamas tikslo paliesti konkrečią vaiko kūno dalį ir tokiais veiksmais neperžengęs padorumo ribų“, – pabrėžė R. Radvilas.

Bendraklasiai nepalaikė: praradome puikų mokytoją

Nuteistojo teigimu, per apklausas ir kiti varžybose dalyvavę mokytojai nurodė, kad jokie tvirkinamieji veiksmai prieš vaikus neįmanomi, nes jie komandose stovi prisispaudę vienas prie kito taip, kad rankos į tarpą neįkiši, o fizinis kontaktas su vaikais varžybų metu neišvengiamas – juos reikia rikiuoti, pamokyti.

„Komandos stovėjo greta, prie jų buvo po mokytoją ir teisėją, visas komandas stebėjo varžybų vyriausiasis teisėjas, sekretoriatas, „grabinėti“ varžybų metu neįmanoma, nes aplink daug žmonių, kurie tai matytų, be to, vaikui prisispaudus prie vaiko to padaryti neįmanoma“, – liudytojų parodymus citavo nuteistas mokytojas.

Joniškio mokytoją palaikė ir daugelis mokyklos moksleivių, kurie teigė, jog bendraklasių pasakojimai apie pedagogą yra išgalvoti.

„Po šio įvykio mergaitės išgyveno pyktį, baimę, nerimą, kaltės jausmą, nes klasės draugai jas kaltino tuo, jog per jas nebus puikaus mokytojo“, – teigė R. Radvilas.

Prokurorė: mokytojas pasinaudojo situacija per varžybas

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė, palaikiusi valstybinio kaltintojo poziciją kasacinės instancijos teisme, teigė, kad R. Radvilo bylą išnagrinėję teismai tinkamai įvertino mokytojo veiksmus.

„Nuteistasis, pasinaudodamas sportinių varžybų metu susidariusia situacija bei nukentėjusiųjų bejėgiškumu dėl mažametystės, lietė mergaičių sėdmenis ir krūtis“, – prokurorės teigimu, tokie kūno kultūros mokytojo veiksmai pagal Baudžiamąjį kodeksą traktuojami kaip mažamečio asmens tvirkinimas.

Pasak J. Urbelienės, R. Radvilas, būdamas nukentėjusiųjų mokytoju, žinojo jų amžių, suvokė, kad liečia intymias mažamečių kūno vietas, ir norėjo taip elgtis.

„Ši veika nereikalauja padarinių, t. y. nesvarbu, koks poveikis buvo padarytas nukentėjusiajam, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametės nukentėjusiosios nuosekliai teigė, jog fizinio lavinimo mokytojo R. Radvilo prisilietimai varžybų metu prie intymių kūno vietų (sėdmenų, krūtinės) joms buvo atgrasūs ir nemalonūs, jos nurodė suvokusios, kad mokytojui taip elgtis nedera, kiti mokytojai su jomis taip nesielgdavo“, – prokurorės teigimu, teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės aktų duomenys leidžia daryti išvadą, kad mažametės suvokė su jomis daromų veiksmų esmę, tačiau negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti dėl tam tikrų aplinkybių.

Dėl mažamečių mergaičių tvirkinimo nuteistas dabar jau buvęs mokytojas buvo nubaustas pakankamai švelnia bausme – jam skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Per šį laikotarpį R. Radvilas įpareigotas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Be to, pedagogui nurodyta per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.