Vilniaus apygardos teismas penktadienį toliau nagrinėjo naktinių klubų vadovams ir darbuotojams iškeltą baudžiamąją bylą dėl pelnymosi iš prostitucijos, įtraukimo į prostituciją bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Įtariama, kad naktiniuose klubuose buvo legalizuota daugiau kaip 800 tūkst. litų: iš prostitucijos esą legalizuota 368 tūkst., o kita suma – iš apgaulingos apskaitos.

Merginas buvo galima užsisakyti ne tik seksui, bet ir pasivaikščiojimui

Penktadienį teisme apklaustas kasininkas prisipažino, kad naktiniuose klubuose buvo tvarkoma „juodoji buhalterija“.

„Mano darbas buvo būti kasininku vieną valandą per dieną ryte ir už tai gaudavau tūkstantį litų“, – sakė vyras. Jis pasakojo, kad kiekvieną rytą atvykdavo į naktinius klubus valdančios bendrovės būstinę sostinės Vytenio gatvėje ir suskaičiuodavo klubuose dirbančių administratorių pristatytus „vokelius“.

„Administratoriai pateikdavo pinigus, čekius, ataskaitas, kiek buvo atsiskaityta kreditinėmis kortelėmis, kiek sumokėta merginoms, turėdavau suskaičiuoti visus pinigus ir padėti į seifą“, – kalbėjo kasininkas, už nelegalų darbą iš „juodųjų“ pinigų pats sau ir išsimokėdavęs atlyginimą.

Jis taip pat prisipažino, kad naktinių klubų darbuotojams būdavo mokami ir neoficialūs atlyginimai.

„Būdavo, kad E. Jemeljanovas pasakydavo, kad darbuotojams reikia 15 tūkst. litų atlyginimams – šiuos pinigus atskaičiuodavau ir paduodavau“, – atskleidė kasininkas.

Tuo tarpu vienas klubo administratorius, kurį teismas jau yra nuteisęs baudžiamuoju įsakymu, teisme aiškino, kad gaudavo ir neoficialų atlyginimą nuo į kasą neįmuštų pinigų. „Gaudavome po 2 proc., šiuos pinigus išmokėdavo mėnesio gale – tai būdavo ir 100, ir 200, ir 400 litų“, – sakė jis.

Anksčiau pripažinęs, kad apie naktiniuose klubuose dirbančios merginos užsiiminėjo prostitucija ir apie apie tai žinojo visa vadovybė, šįkart buvęs administratorius savo žodžių išsižadėjo. „Tikrai to nemačiau ir negaliu teigti, kad taip buvo, gal pareigūnai neteisingai mano žodžius užrašė“, – aiškino jis.

Tačiau jis neslėpė, kad naktiniuose klubuose egzistavo „erotinis meniu“ – už 15 min. privatų šokį klientas turėdavo sumokėti 300, už valandos – 1 000 litų.

Pasak jo, klientai taip pat galėdavo merginą užsisakyti laisvalaikio praleidimui – tai kainuodavo 500 litų. „Žmogus su ja galėdavo eiti pasivaikščioti, į restoraną ar kiną“, – teigė administratorius.

Į teismą penktadienį buvo atvykę dar trys naktiniuose klubuose dirbę administratoriai, kuriuos teismas taip pat yra nubaudęs už padarytus nusikaltimus. Jie pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus.

Dėl seksualinių paslaugų klientai tardavosi su administratoriais

Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Vilniaus apygardos prokuratūra baudžiamojoje byloje yra areštavę kaltinamųjų turto už daugiau kaip milijoną litų, o keturias merginas yra pripažinę nukentėjusiosiomis.

Vilniaus naktiniuose klubuose veikusią grupuotę pareigūnai atskleidė praėjusių metų vasarį. Pareigūnai ilgą laiką stebėjo naktinių klubų vadovus ir darbuotojus, klausėsi jų pokalbių telefonu.

Be to, siekdami patvirtinti įtarimus prostitucija, pareigūnai pritaikė nusikalstamos veikos modelį – vienas vyras viešbutyje dvi dienas iš eilės naudojosi šokėjų seksualinėmis paslaugomis. Tai buvo nufilmuota slapta kamera, be to, atskirai buvo padarytas ir garso įrašas.

„Visuose klubuose buvo ta pati pajamų, gautų iš šokėjomis uždirbtų arbatpinigių, konsumacijos, privačių erotinių šokių, tvarka, – pareigūnams yra prisipažinęs vienas klubo administratorius. – Šokėjos turėjo sušokti kelis šokius, po to merginos savo noru prieidavo prie klientų ir šoko jau arčiau kliento. Kartais už šokius joms klientai duodavo arbatpinigių. Po šokio merginos eidavo persirengti į persirengimo kambarius, vėliau – ateidavo pas stebėtoją ir atiduodavo gautus arbatpinigius.

Toliau šokėjos eidavo prie klientų „pabendrauti“. Jos turėjo paskatinti klientą apsilankyti atskirame kambarėlyje, kur yra „džakuzi“ ar šokių aikštelė ir jau sušokti jam šokį asmeniškai. Tai, aišku, buvo mokama paslauga, bet už tai merginos taip pat gaudavo procentą. Šiuos reikalus tvarkiau tik aš – jeigu klientas prieidavo prie manęs ir sakydavo, kad nori su konkrečia šokėja bendrauti atskirai, tai iš jo paimdavau pinigus“.

Vyras sakė, kad kainos už paslaugas buvo surašytos specialiajame „Crazy meniu“: privatus 15 min. šokis kainavo 300 Lt, erotinė programa „Edem“ 1 val. – 700 Lt, privatus 1 val. šokis – 1 000 Lt.

„Šios „meniu“ paslaugos turėjo užuominą – lytines paslaugas, jos visada buvo derinamos su tą vakarą dirbančiu administratoriumi“, – prisipažino striptizo klubo darbuotojas.

Pasak jo, kiekvienas klientas konkrečiai pasakydavo, ko trokšta – lytinių santykių, erotinio masažo, bendravimo su keliomis merginomis.

„Aš klientui paaiškindavau, kiek jis turės sumokėti už paslaugas ir nurodydavau šokėją, kuri su juo bendraus, – apklausos metu kalbėjo vyras. – Ne visos šokėjos vertėsi prostitucija, bet tos, kurios tuo užsiėmė, turėjo materialinį paskatinimą iš šių paslaugų: už 15 min. šokį jos gaudavo 100 Lt, už erotinę programą – 250 Lt, o už 1 val. – 400 Lt iš meniu nurodytos kainos už paslaugą. Pinigus jos gaudavo darbo pabaigoje“.