Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje net aštuonis kartus teistas 43 metų P. Mežujevas kaltinamas 45 metų vilniečio Andrejaus Š. nužudymu.
Šį nusikaltimą policijos pareigūnams padėjo išaiškinti vienas pilietiškas vyras – iš susitikimo sostinės Vingio parke važiavęs vilnietis pamatė, kaip vienas vyras po smūgio griuvo ant asfalto. „Tada išsitraukiau telefoną ir visus vyrus nufotografavau, nors jie ir bandė slėpti veidus, o paskui nuotraukas atidaviau policijai“, – sakė jis.
Būtent šio svarbaus liudytojo pateiktos nuotraukos pareigūnams palengvino tyrimą – peržiūrėję jas kriminalistai atpažino vieną vyrų, o jį apklausę surado ir kitą vyrą, kuris sužalojo Vingio parke su šunimi vaikščiojusį Andrejų Š.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas P. Mežujevas pripažįsta jam pateiktus kaltinimus, tačiau tikina, kad Andrejaus Š. žudyti nenorėjo ir neplanavo. „Nesutinku, kad tai būtų laikoma tyčiniu nužudymu, nes nenorėjau, jog taip atsitiktų“, – sakė jis.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika sakė, kad P. Mežujevas praėjusių metų liepos 28 d., apie 17 val., Vilniuje, Vingio parke Andrejui Š. kartą ranka smogė į veidą, dėl ko šis griuvo ant asfalto. Vyras patyrė itin sunkius sužalojimus – jį ištiko koma, iš jos neatsigavęs vilnietis rugpjūčio 6 d. mirė ligoninėje.
Šio nužudymo aplinkybės yra labai mįslingos – nors tuo metu, kai P. Mežujevas kartą nukentėjusiajam smogė į veidą, šalia buvo dar trys jo draugai, šie apie tragišką įvykį nelabai ką gali papasakoti. „Mes buvome apsvaigę nuo narkotikų ir alkoholio – tą dieną daug gėrėme“, – sakė vienas liudytojų.
Tuo metu P. Mežujevas aiškino, kad tądien su draugais gėrė Vingio parke, paskui visi kartu nuėjo nusimaudyti į Nerį, ant kranto vėl vartojo alkoholinius gėrimus. „Čia susipažinau su panele, kurią paskui palydėjau į namus – pakeliui sutikau ant suoliuko sėdėjusį vyrą, jis ėmė kabinėtis prie merginos – sakė, jeigu turėtų tokias kojas, vaikščiotų vyrams ant rankų, – pasakojo kaltinamasis. – Ir tada ėmė prie manęs lįsti, siūlė išgerti – nenorėjau veltis į kalbas, todėl pasakiau, kad gerai, išgersime vėliau, ir nuėjau su panele. Vėliau grįžau pas draugus ir nutarėme eiti namo – vėl sutikau tą vyrą, jis vėl prikibo.“
Kaltinamasis sakė, kad nepažįstamasis kibo ne tik prie jo, bet ir prie draugų. „Jis šnekėjo nesąmones, o paskui griebė už mano marškinėlių, suėmė mane už kaklo, mosikavo rankomis – nenorėjau tęsti konflikto, todėl trenkiau jam kartą per veidą ir nuėjau, – tikino P. Mežujevas. – Ir tik maždaug už 20 metrų atsisukęs pamačiau, kad jis guli ant asfalto, dar buvo pasirėmęs ranka.“
Kaltinamasis patikino, kad vyrui nebūtų smogęs, jeigu šis nebūtų prie jo lindęs. „Kai jis ėmė mosikuoti rankomis, supratau, kad turiu gintis, nes kitaip aš būsiu sužalotas“, – savo versiją teisme dėstė vyras. Ir dar pridūrė, kad jo smūgis nebuvo toks stiprus, kad nukentėjusysis būtų griuvęs ant asfalto: „Ten buvo pliaukštelėjimas su delnu, aš nesu gyvenime niekam net danties išmušęs!“
Nors teisinosi, kad „tik pliaukštelėjo per veidą“, tačiau sunkiai sužalotam vyrui P. Mežujevas nesuteikė pagalbos – pasišalino iš Vingio parko. Pagalbą nukentėjusiajam suteikė vienas jo draugų, laukęs, kol atvyks greitosios pagalbos medikai. Iš įvykio vietos paspruko ir kiti P. Mežujevo bičiuliai – vienas jų teisinosi, kad nenorėjo nemalonumų, nes yra teistas, be to, tuo metu buvo vartojęs narkotikų.
Dėl nužudymo teisiamo P. Mežujevo draugai suabejojo, ar teisme šis kalba tiesą – jie nieko negalėjo papasakoti apie paslaptingąją merginą, kurią kaltinamasis prieš konfliktą esą lydėjo į namus. „Nebuvo jokios merginos“, – lyg susitarę kalbėjo jie.
Liudytojai taip pat prisiminė, kad po šio įvykio buvo susitikę Vingio parke ir kalbėjosi apie incidentą, kurio metu sunkiai buvo sužalotas Andrejus Š. „Pavelas sakė, kad jeigu tas vyras mirs ir jam inkriminuos nužudymą, jis prisiims kaltę“, – teigė liudytojai.
Jie taip pat prisiminė, kad po konflikto, kai nepažįstamajam P. Mežujevas kartą trenkė į veidą, jie kraujuojantį nukentėjusįjį patraukė nuo kelio. „Pernešėme ant žolės“, – prisiminė liudytojas Darius R.
Jis vienintelis matė, kaip P. Mežujevas sudavė smūgį: „Ėjau iš paskos, kai Pavelas trenkė tam vyrui į veidą, šis iš karto griuvo, bet tas smūgis nebuvo toks stiprus – gal nuo girtumo jis griuvo ant asfalto. Aš pats esu kritęs iš penktojo aukšto ir nieko nenutiko. O ir Pavelas sakė, kad nėra koks terminatorius, kad nuo vieno smūgio nužudytų žmogų.“
Darius R. taip pat tikino, kad nukentėjusysis pats esą prisišaukė nelaimę – kabinėjosi prie nepažįstamųjų ir prašėsi į draugus. „Jis klausė, ką, ar aš negaliu su jumis susipažinti, nors mes ir aiškinome, kad mums tai neįdomu, einame namo“, – teisme kalbėjo liudytojas.
Nors P. Mežujevas ir tikina, kad nesiekė nužudyti kito žmogaus, tačiau teisme prisipažino, jog 2005 m. buvo nuteistas dėl tyčinio nužudymo. „Tada irgi įvyko konfliktas – tas žmogus kišo į ranką išsitraukti pistoletą, bet aš buvau greitesnis ir išsitraukiau peilį“, – kalbėjo devynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas vyras.
Vis dėlto, bylos aplinkybės buvo kiek kitokios – P. Mežujevas gatvėje užpuolė kitą narkomaną ir dūręs jam peiliu į kaklą atėmė mobiliojo ryšio telefoną.
P. Mežujevas anksčiau buvo teistas ir dėl kito nusikaltimo, tačiau tąkart jo auka išgyveno – dar 2000 m. vyras, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, atėjo į vienos moters namus ir šeimininkei sudavė vaza į galvą, o kai ši nuo smūgio prarado sąmonę, ėmė ją smaugti valu. Galop vyras moterį paliko ramybėje, o pats pagrobė vertingus daiktus.
Jeigu teisme bus įrodyta P. Mežujevo kaltė, dėl tyčinio nužudymo jam grės laisvės atėmimo iki 20 metų arba įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.