„Ji per dažnai lankydavosi pas savo buvusį vyrą. Man tai labai nepatikdavo. Be to, vėlai grįžusi negamindavo vakarienės“, – skundėsi vyras.

Tai buvo ne pirmas kartas, kada teisiamasis smurtavo prieš S. Butkienę. „Dažnai matydavau S. Butkienę sumuštą, tačiau pati ji niekada nesiskųsdavo“, - teisme liudijo jų kaimynė.

2004 metų sausio mėnesio viduryje dabar jau mirusi S. Butkienė konflikto metu ir vėl buvo sumušta. Kaip teisme aiškino R. Budrikis, tąkart jis supyko ant sugyventinės, nes ji nepadarė vakarienės. „Išėjusi pasiskolinti pinigų maistui S. Butkienė grįžo tik po 20 valandos. Tad įniršęs ją mušiau į šonus ir porą kartų trenkiau per veidą“, – pasakojo kaltinamasis.

Antrasis konfliktas įvyko tų pačių metų vasario trečią dieną. Ryte sugyventinė vėl išėjo pasiskolinti pinigų. Kai vėlų vakarą grįžo namo, vyras ją pasitiko įsikarščiavęs. Pradėjo ją mušti.

Mažiausiai keturis kartus smogė į galvą, po smūgių moteriai išsiliejo kraujas į smegenis. Krisdama ant grindų S. Butkienė susitrenkė galvą į sekcijos kampą. R. Budrikis ją pakėlęs nuo grindų nunešė į lovą.

Teisme vyras kalbėjo: „ Tą lemtingąją dieną aš stengiausi mušti tik per užpakalį, į šonus. Gal keletą kartų ir pataikiau į galvą“. Po incidento vyras dar ramiai išgėrė kavos.

„Jaučiausi prastokai, todėl dar išgėriau „nusiraminimo vaistų“, – kalbėjo vyras. - Po to nuėjau pažiūrėti, kaip laikosi S. Butkienė. Ji atrodė prastai, buvo prisišlapinusi į lovą. Dar kartą jai trenkiau per veidą. Vėliau nuėjau pas kaimynę iškviesti greitosios pagalbos“.

Teismo posėdyje dalyvavę trys S.Butkienės sūnūs sakė mažai bendravę su motina, tačiau kai susitikdavo, pastebėdavo ant jos veido ir rankų smurto žymes. Pati mama niekada nesiskųsdavo sūnums dėl sugyventinio smurtavimo. Šiuo metu bausmę kalėjime atliekantis Algimantas Butkus sakė motiną matęs sausio mėnesio pabaigoje. Sūnus teigė, kad tada ji įtartinai svirduliavo, nerišliai atsakinėjo į klausimus, tačiau nebuvo išgėrusi. Mama aiškindavo, kad pati netyčia susitrenkdavo galvą į spintelę.

Antrasis sūnus sakė taip pat mažai bendraudavęs su mama. „Su motina retai susitikdavau. Todėl nenoriu dalyvauti teisme. Romą Budrikį galite išteisinti: jie dažnai girtaudavo ir dažnai mušdavosi, tad taip ir turėjo nutikti“, – sakė Rolandas Butkus, kuris šiuo metu kali už padarytą žmogžudystę.

Arūnas Butkus - vienintelis sūnus, kuris kartais važiuodavo skirti besipykstančių sugyventinių. „Mama yra netiesiogiai užsiminusi, kad R. Budrikis ją muša. Bet daugiau nieko nepasakodavo, nes jo bijojo“, - teigė motiną palaidojęs Arūnas.

Teisme R. Budrikis tik po ilgų dvejonių prisipažino kaltu. Prieš paskelbiant nuosprendį jis atsiprašė teisme dalyvavusio mirusiosios sūnaus A. Butkaus už „negražų veiksmą ir išpuolį, kurio metu negalvojo, kad taip gali baigtis“.

Už nesunkų Stefanijos Butkienės sveikatos sutrikdymą ir tyčinį nužudymą teismo sprendimu R. Budrikis nuteistas aštuoniems metams kalėjimo.