Neseniai Lietuvoje viešėjęs garsus išeivis, JAV Jeilio universiteto profesorius emeritas, poetas, eseistas Tomas Venclova bendraudamas su žurnalistais prasitarė ketinantis balsuoti Seimo rinkimuose - internetu. Ir labai nustebo išgirdęs, kad tokios galimybės užsienio lietuviai ir šį kartą dar neturės.
"Užsienio lietuviai tikrai yra nusivylę. Belieka viltis, kad prie pateiktų, bet Seimo komitetuose užstrigusių projektų, atveriančių kelią internetu rinkimuose balsuoti bent jau užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, grįš naujai išrinktas Seimas", - DELFI sakė Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas valdančiosios Tėvynės sąjungos/lietuvos krikščionių demokratų atstovas Paulius Saudargas.
Rengėsi išbandyti Naujamiesčio apylinkėje
Dar 2010 metų spalio pabaigoje posėdžiavusi komisija priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad vienas iš būdų, skatinančių piliečių dalyvavimą rinkimuose, yra balsavimas internetu. Tąkart komisija kreipėsi į Seimą, siūlydama įteisinti balsavimą internetu vienoje ar keliose užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Tų pačių metų gruodžio 26-ąją aštuoni parlamentarai, atstovaujantys visas Seimo frakcijas, Seimo ir PLB komisijos nariai P.Saudargas, Ona Valiukevičiūtė, Rima Baškienė, Dalia Teišerskytė, Juozas Olekas, Saulius Bucevičius, Vytautas Bogušis ir Zita Užlytė įregistravo Seimo rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimų, Referendumo įstatymų pakeitimų projektus. Jais siūlyta įteisinti naują balsavimo internetu formą rinkimų metu, suteikiant teisę ja pasinaudoti užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams.
Projekto rengėjai sklaidė ir labai dažnai kartojamą nuogastavimą, kad balsavimas internetu atveria kelią lengviau papirkti rinkėjus. "Balsuojant internetu užsienio valstybėse balsų pirkimo ar kitų nesąžiningų veiksmų tikimybė kur kas mažesnė. Sunku įsivaizduoti, kad net ir nesąžiningos partijos ar kandidatai, norėdami neskaidriais būdais paveikti balsuojančiųjų valią, galėtų to siekti po visą pasaulį labai išsklaidytoje apygardoje", - tikino P.Saudargas.
Įstatymo projekte buvo numatyta, kad balsuoti internetu išeivijos rinkėjai galės konkrečiai nustatytu laiku Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje. Pareikšti savo valią taip galėtų visi piliečiai, VRK nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų sudarytus rinkėjų sąrašus bei patvirtinę savo pilietybę ir asmens tapatybę elektroninėje erdvėje. Be to, balsuojantys internetu piliečiai savo valią galėtų išreikšti neribotą skaičių kartų - užskaitytas būtų tik paskutinis balsavimas.
"Lietuvių išeivija turės galimybę aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Kartu šios įstatymo pataisos leis pasirengti visuotiniam balsavimo internetu įvedimui visuose Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose", - žadėjo P.Saudargas.
PLB atstovų teigimu, leidimas jiems balsuoti rinkimuose internetu būtų paskata prisidėti prie šalies politinio gyvenimo formavimo. Kol kas savo balsą norintys atiduoti išeiviai savo šalyse turi vykti kartais net kelis tūkstančius kilometrų iki ambasadose ar konsulatuose įsteigtų rinkimų apylinkių, o paštu išsiųsti balsai VRK dažnai pasiekia per vėlai.
Įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai
Praėjusių metų birželio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, atveriančiam kelią užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams balsuoti internetu. Šį projektą palaikė 35 Seimo nariai, prieštaravo 4 parlamentarai, susilaikė - 9. Parengtos įstatymų pataisos buvo perduotos Seimo komitetams, o galutinis jų likimas turėjo paaiškėti dar tų metų rudens sesijoje.
Kokios pozicijos laikosi Seimas, paaiškėjo netrukus. 2011-ųjų spalio 19 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaujamas konservatoriaus Stasio Šedbaro, nutarė, kad siūlymas užsienio lietuviams leisti balsuoti internetu prieštarauja Konstitucijai. Esą tokiu būdu neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo, be to, taip balsuoti galimybę suteikiant tik išeiviams, neva pažeidžiamas konstitucinis principas, kad "organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus". Tiesa, kokiu būdu balsavimo forma galėtų keisti rinkėjo balso reikšmę, komiteto siūlyme atmesti projektą nebuvo detalizuota.
Tuometinė PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė tokią komiteto išvadą įvertino kaip politinį argumentą. "Kiekvienas įstatymas yra diskriminacija, kadangi leidžia kam nors daryti ką nors, o kitam neleidžia. Toks gyvenimas. Labai įdomūs atsakymai politiniai, nenorint sprendimo daryti - viskas pasidaro konstituciniai arba prieštaraujantys Konstitucijai klausimai", - sakė ji.
Tik po ilgų PLB raginimų balsavimo internetu įstatymų projektų ėmėsi pagrindiniu juos svarstant paskirtas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Šių metų birželio 20-ąją penkiems komiteto nariams balsavus prieš, keturiems - už, siūlymas leisti išeiviams balsuoti internetu buvo atmestas. "Argumentai, kodėl nenorima įteisinti balsavimo internetu? Bijomasi, kad taip nebūtų užtikrinamas balsavimo slaptumo principas", - sakė komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Išeiviai balsuodami atsižvelgs į politikų nuostatas
PLB atstovai, apgailestaudami, kad Seimas nesiryžo net pabandyti leisti balsavimo internetu ganėtinai mažai piliečių grupei, prabilo, jog tokiu būdu politikai bando apriboti išeivių galimybes pareikšti savo valią. "Kodėl priešinosi kai kurie - sunku pasakyti. Gal jiems lengviau, kad mes ne visi balsuojame ir neturėsime įtakos?", - svarstė R.Narušienė.
Išeiviai, nesulaukdami politikų geranoriškumo, jau planuoja ir atsakomuosius veiksmus. "Siūlau PLB valdybai prieš Seimo rinkimus pravesti apklausą visų partijų, kurios dalyvaus ateinančiuose rinkimuose, bei tų kandidatų, kurie dalyvaus mūsų rinkimų apygardoje, pasiteiraujant jų pozicijų apie mums svarbius reikalus - pilietybę, balsavimą internetu ir kitus. tą informaciją gavus suorganizuoti ir pateikti kraštų Lietuvių Bendruomenės valdybai prašant paskleisti savo nariams prieš balsavimą", - paragino R.Narušienė.
Užstrigusį projektą rengusiai darbo grupei vadovavusio P.Saudargo manymu, šiuo metu internetu galėtų balsuoti iki keliasdešimt tūkstančių išeivių. "Jei mums pavyktų iš mirties taško išjudinti dar ir dvigubos pilietybės klausimą, galimybė balsuoti internetu ir taip prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo atsivertų šimtams tūkstančių potencialių rinkėjų užsienyje", - sakė politikas.
Tuo labiau, kad VRK nemato kliūčių balsavimo internetu įdiegimui - viskas esą priklauso tik nuo Seimo valios. "Jei projektui būtų pritarta 2011-ųjų rudenį, jį įgyvendinti greičiausiai būtume spėję dar iki šių Seimo rinkimų, - DELFI sakė VRK narys, teisininkas Jonas Udris. - Žinoma, taip kalbu su išlyga, nes balsavimo internetu organizavimas turi įvairių niuansų: ar būtume spėję, priėmus įstatymą, parengti technines specifikacijas, suorganizuoti viešųjų pirkimų konkursus, juos įgyvendinti. tačiau techniškai balsavimo internetu mechanizmą per maždaug pusantrų metų buvo galima sustyguoti."