Šių metų pirmąjį ketvirtį internetu naudojosi 67 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2011 m. – 64 proc.), o asmeninius kompiuterius šiuo metu namuose turi 57 proc. namų ūkių, interneto prieiga yra dviem procentiniais punktais mažesnė.
Didžiausia kompiuterių naudotojų dalis – jauni žmonės, o iš 65–74 metų amžiaus gyventojų šių metų pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 14 proc. žmonių, 83 proc. niekada neteko prie jo prisėsti.
Tuo pačiu laikotarpiu iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 98 proc., iš 65–74 metų amžiaus grupės – 14 proc. žmonių, iš dirbančių asmenų – 81 proc.
Šių metų pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 99 proc. 12–15 metų paauglių. Iš jų kompiuterį namuose turi 92 proc., internetą – 89 proc.
Laikinai einantis Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pareigas Kęstutis Andrijauskas dabartinę situaciją vertina palankiai. Jo manymu, Lietuvoje kompiuterinio raštingumo lygis yra pakankamai aukštas, todėl internetinis balsavimas neturėtų gąsdinti visuomenės.
Jis priminė, kad Lietuvoje interneto eros durys atsivėrė 1991 m., kai Norvegijos parlamentas Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui padovanojo palydovinio ryšio sistemos įrangą: „Pirmasis Lietuvos interneto ryšys su pasauliu buvo užmegztas palydovinio ryšio sistema, sumontuota ant Seimo rūmų stogo. Naudodamasi sistema Seimo vadovybė turėjo galimybę telefono ryšiu susisiekti su visu pasauliu, o per sistemoje buvusį duomenų perdavimo kanalą buvo atidarytas ir pirmasis Lietuvoje išorinis kanalas į pasaulinį interneto tinklą.“
Bankai: internetinis balsavimas – tik laiko klausimas
„Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė Lina Žemaitytė aiškino, kad modernėjant visuomenei internetinio balsavimo poreikis ateityje tik didės. Galimybę taip balsuoti svarsto ir kitos valstybės, todėl tai esą nėra naujiena.
Ji atskleidė, kad bandymai įsilaužti į bankines sistemas fiksuojami nuolat, tačiau „Lietuvoje nežinome nė vieno sėkmingo atvejo“.
Ūkio banko atstovė ryšiams su visuomene Auksė Armonaitė-Glodienė taip pat patikino, kad internetinė bankininkystė kasmet vis populiarėja: „Per 2011 m. Eta banko vartotojų skaičius padidėjo beveik 20 proc. ir metų pabaigoje siekė 144 tūkst. Šiuo metu jis siekia 156 tūkst. Ir toliau tikimės šio skaičiaus didėjimo.“
Banko atstovė pažymėjo, kad tobulėjant technologijoms užtikrinti internetinės bankininkystės sistemos apsaugą nėra sudėtinga. Pasak jos, aktualesnė problema – sukčiai, prisistatantys valstybės tarnautojais ir bandantys iš banko vartotojų išvilioti internetinės bankininkystės kodus.
„Kalbant apie elektroninį balsavimą, Lietuva yra tarp IT srityje pažengusių šalių: yra didelė interneto ir mobiliojo ryšio skvarba, mūsų žmonės imlūs naujovėms, todėl tokia galimybė rimtai svarstytina. Galbūt ši patogi galimybė padėtų suaktyvinti balsavimą, užtikrintų didesnį rinkėjų aktyvumą“, – DELFI sakė A. Armonaitė-Glodienė, palaikanti internetinio balsavimo diegimą.
DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas nelinkęs stebėtis tuo, kad kiekviena naujovė Lietuvoje iš pradžių vertinama atsargiai. Ne išimtis ir 2000 m. pradėjusi veikti internetinė bankininkystė, kuriai skeptikai negailėjo priekaištų. Nepaisant to, besinaudojančiųjų internetine bankininkyste, pasak A. Vilkanco, kasmet vis daugėja: tokių DNB banko klientų 2012 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 8 proc. ir šiuo metu siekia 487 tūkst.
Daugėjant elektroninių paslaugų vartotojų, pasak A. Vilkanco, anksčiau ar vėliau internetinio balsavimo sistema bus naudojama ir Lietuvoje.
Jo nuomone, internetinis balsavimas galėtų būti prieinamas ir telefonu: „Dar prieš ketverius metus „Omnitel“ atliktas tyrimas parodė, kad 41 proc. Lietuvos gyventojų būtų pasinaudoję rinkėjams suteikta galimybe balsuoti internetu Seimo, Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose. Esu tikras, kad šiandien, kai Lietuvoje įsibėgėjo išmanizacija ir internetas nebėra susietas tik su kompiuteriu (išmaniuosiuose telefonuose jis tapo prieinamas bet kur ir bet kada), gyventojų, kurie norėtų balsuoti internetu, skaičius būtų kur kas didesnis.“
V. Gaidys: jaunų lietuvių požiūris į elektronines naujoves toks pat kaip vakariečių
Psichologės Lauros Bratikaitės manymu, lietuviai pastaruoju metu nepalankiai žiūri į bet kokias naujoves. Esą dažnai pagalvojama, kad „kažin kas čia iš šito projekto uždirbs sau stambų pinigėlį“. Kita vertus, psichologės žodžiais tariant, dėl to kalti ir politikai, nesugebantys iki galo užbaigti pradėtų projektų. Tokiu atveju žmogus, nepajutęs naujovės, kuriai buvo išleisti pinigai, naudos, ateityje naujomis idėjomis vargu ar pasitikės.
Kaip teigė L. Bratikaitė, norint pereiti prie internetinio balsavimo, visų pirma būtina visuomenę, ypač vyresnius žmones, įtikinti, kad jis tikrai reikalingas. Pasak jos, prieš įdiegiant naująją balsavimo sistemą reikia duoti laiko, kad „rinkėjai galėtų psichologiškai suvokti naujovę kaip teigiamą dalyką“.
„Aš manau, kad lietuviai labai mielai balsuotų internetu, kaip mielai užsisako bilietus internetu, mielai perka lėktuvų skrydžius. Bet vėl kalbama apie tą visuomenės dalį, kuri nėra pensininkai.
Problemų būtų dėl tų žmonių, kurie niekada nesižavėjo kompiuteriais. Tokių vis dar yra Lietuvoje. Jiems reikėtų palikti galimybę balsuoti tradiciniu būdu“, – dėstė psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Jis aiškino, kad žmonės, kurie prie kompiuterio pirmąkart sėdo, kai jiems buvo arti keturiasdešimties, naująsias technologijas dažniausiai vertina kritiškai. Šiai visuomenės daliai kompiuteriai netapo artimi. Na, o į elektroninę erą įžengusiems paaugliams XXI a. įrenginiai tapo gyvenimo dalimi – ateities iššūkiai jų taip pat neturėtų gąsdinti.
Sociologas Vladas Gaidys sakė žinantis stereotipą, kad lietuviai yra konservatyvūs. Esą pagrindas taip kalbėti paprastas: lietuvio šaknys kaime. Maždaug 60 proc. žmonių yra gimę kaime, o kaimo gyventojai visada buvo atsargesni, stabilesni, vengiantys pokyčių. Tačiau paveldėtas konservatyvumas labiau būdingas vyresniajai kartai.
Sociologo teigimu, jaunimas iki 25 metų savo požiūriu į naująsias technologijas beveik nesiskiria nuo vakariečių. Todėl jaunosios kartos internetinis balsavimas nebaugintų. Na, o vyresniems žmonėms naujasis balsavimo būdas nebūtų labai patrauklus.
„Jauni žmonės, manau, labai noriai jį pasirinktų. Tai padidintų aktyvumą. Jaunimas daug judresnis. Jį ir apklausti, tiesą pasakius, nėra taip paprasta: ir vakare jo nerasi, ir kitu metu. Balsavimo dieną jauni žmonės taip pat galbūt kažkur juda. Tačiau yra ir kiti dalykai, kodėl jaunimas rečiau balsuoja. Viena, jam yra svarbesnių dalykų negu balsavimas: karjeros pradžia, reikia gyvenime įsitvirtinti, šeimą sukurti, meilė. Tai yra svarbiau negu kokia politika. Vyresnis žmogus yra labiau priklausomas nuo valdžios. Jeigu jaunam žmogui nepatiko, gali išvažiuoti ar kaip kitaip padaryti“, – teigė V. Gaidys.
Mokslininkas: visuomenės kompiuterinio raštingumo lygį kelia mokyklos ir kursai senjorams
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros docentas dr. Alfredas Otas teigė manantis, kad Lietuvoje kompiuterinio raštingumo lygis yra pakankamai aukštas. Jo nuomone, prie to daug prisidėjo tai, kad bendrojo lavinimo mokyklose mokiniai susipažįsta su kompiuterinio raštingumo pradmenimis.
Mokslininkas taip pat išskyrė vyresnio amžiaus žmonėms skirtus kompiuterinio raštingumo kursus, kurie senjorams padėjo atsikratyti informacinių technologijų baimės. A. Oto žodžiais tariant, baigusieji mokymus kiekvieną vakarą Skype programa gali bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais ir anūkais. Negana to, senjorams, išmokusiems naudotis internetu, nebereikia prenumeruoti šūsnies laikraščių – jie naujienas randa interneto portaluose.
Ateityje Lietuvoje elektroninių paslaugų, pasak A. Oto, tik daugės. Esą nuo jų pabėgti nepavyks, todėl visiems žmonėms bus reikalingas bent minimalus kompiuterinis raštingumas.
Be to, mokslininko pridūrė nematantis technologinių problemų, dėl kurių būtų stabdomas internetinio balsavimo diegimas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtros centro Gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio metodininkas Povilas Leonavičius pažymėjo, kad informacinių technologijų pamokos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose atsirado 1986 m. Tiesa, kurso pavadinimas vis keitėsi.
Informacinių technologijų kursas yra privalomas visiems 5–10 klasių mokiniams, nuo 11 klasės jis tampa pasirenkamuoju dalyku. Pradinėse mokyklose informacinių technologijų gebėjimų ugdymas integruotas į kitas sritis.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas patikino, kad šiandien jau visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos yra kompiuterizuotos ir turi interneto prieigą.
Paklausta apie internetinio balsavimo perspektyvą, L. Križinauskienė patikino, kad „Langas į ateitį“ skatina naudotis elektroninėmis paslaugomis. Taip pat ji pažymėjo, kad jų plėtrą paspartintų aktyvesnis informacijos viešinimas. Asociacijos direktorės manymu, kiekviena nauja elektroninė paslauga negali likti šešėlyje – gyventojai privalo ne tik gauti pagrindinę informaciją, bet ir sužinoti paslaugos privalumus.
Esant dabartiniam kompiuterinio raštingumo lygiui, pasak L. Križinauskienės, internetinis balsavimas įmanomas. Jos teigimu, „Langas į ateitį“ yra pasirengęs savo interneto portale pateikti informaciją, kuri senjorams neleistų sutrikti: „Mes visada buvome už elektroninį balsavimą. Manome, kad taip būtų galima pritraukti labai daug jaunų žmonių. Rezultatų nuspėti negaliu, bet kad atsirastų daugiau balsuojančiųjų, tai tikrai. Aš nematau jokios problemos. Mes savo portale iškart surengtume nedidelę pamokėlę, kaip reikia balsuoti, ir viskas.“
