Lietuvos prezidento rinkimuose pirmauja eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Už ją sekmadienį balsavo 67,9 proc. rinkėjų. Tokius valstybės vadovo rinkimų rezultatus rodo sekmadienį atlikta balsavusių rinkėjų apklausa („exit poll"). Apklausos duomenimis, D.Grybauskaitę per rinkimus labiau palaikė moterys, nei vyrai. Savo balsus jai atidavė 71,9 proc. moterų ir 63,1 proc. vyrų.

Už šią kandidatę balsavo daugiausia - 73,2 proc. - jaunų žmonių nuo 18 iki 30 metų.

Be to, eurokomisarė buvo populiaresnė miestuose (72,8 proc.) nei kaimuose (57,6 proc.). Labiausiai už ją balsavo kauniečiai (87,4 proc.), po to - panevėžiečiai (78,7 proc.), šiauliečiai (75,7 proc.), vilniečiai (75,2 proc.).

Apklausos duomenimis, gerokai nuo lyderės atsilieka socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jam balsus atidavė 11,8 proc. rinkėjų.

A.Butkevičiui prioritetą teikė daugiau vyrų (14,9 proc.), nei moterų (11,8 proc.), daugiau kaimo gyventojų (14 proc.), nei miesto (10,7 proc.).

Palankiausi A.Butkevičiui buvo šiauliečiai - už jį, apklausos duomenimis, šiame mieste balsus atidavė 13,9 proc. rinkėjų. Panevėžyje tokių buvo 12,1 proc., kituose miestuose už socialdemokratų kandidatą nebalsavo daugiau nei 10 proc. piliečių.

Pagal apklausą toliau eina partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis (6,5 proc. balsų), Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė (4,6 proc.), savo kandidatūrą iškėlusi valstietė liaudininkė Kazimira Prunskienė (4,5 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iškeltas kandidatas Valdemaras Tomaševskis (4,2 proc.) ir nepriklausomas kandidatas atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas (0,5 proc.).

Šiuos kandidatus taip pat labiau palaikė kaimiškų vietovių gyventojai, nei miestiečiai. V.Tomaševskis pagal populiarumą Vilniuje buvo trečias - po D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus. K.Prunskienė trečia liko Klaipėdoje, V.Mazuronis - Šiauliuose.

A.Lukošaitis: kovos nebuvo ir nebus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas A. Lukošaitis pastebi, kad kalbėti apie kurio nors kito kandidato, be D. Grybauskaitės, šansus laimėti, yra praktiškai nerealu, nors teigia, kad antrasis rinkimų turas veikiausiai bus.

„Kalbėti apie kažkokiu šansus A. Butkevičiui, jeigu būtų antras turas būtų, labai sudėtinga. Nežinau kokie racionalūs ar psichologiniai argumentai rinkėjų galvose turėtų gimti, kad kažkas pasikeistų“, - sakė politologas, tačiau, matydamas preliminarius rinkėjų aktyvumo duomenis, neatmetė galimybės, kad antrasis turas veikiausiai bus.

19 val. duomenimis, prie balsadėžių sekmadienį atėjo 44,28 proc. rinkėjų, iš anksto balsus buvo atidavę 5,12 proc. rinkėjų, tad bendras aktyvumas nesiekia pusės visų rinkėjų. Tai reiškia, kad balsų kiekis, kurį reikia surinkti, išauga apie 200 tūkst. ir iš viso svyruoja ties 800 tūkst. riba, mat pagal Konstituciją, savo valią pareiškus mažiau nei pusei balsuotojų, laimėtojas iš pirmo karto turi būti surinkęs ne mažiau nei vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.

„Jeigu rinkėjų aktyvumas mažesnis negu 50 proc., laimėti surinkus daugiausia balsų pirmame ture yra labai ir labai sudėtinga bei sunku. O žinant apskritai mūsų rinkėjų aktyvumą, tai laimėti pirmame ture, nenoriu sakyti neįmanoma, bet kažkas panašaus“, - svarstė mokslininkas.

Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų rengiamas antrasis balsavimas, A. Lukošaitis sako, jog tikros kovos galima nesitikėti, mat situacija esanti tikrai ne tokia, kaip buvo dėl prezidento posto kovojant Valdui Adamkui ir Artūrui Paulauskui, ar Valdui Adamkui bei Rolandui Paksui.

L.Bielinis: galimybių kitiems kandidatams neliko

Buvęs prezidento V. Adamkaus patarėjas, politologas Lauras Bielinis sako, jog skirtumas tarp pirmo ir antro kandidato, kurį rodo iš balsavimo kabinų išėjusių rinkėjų apklausa, nepalieka realių galimybių, kad rezultatai galėtų kaip nors reikšmingiau pasikeisti.

„Rezultatai dėsningi ir tendenciją jie nubrėžia labai ryškią, nepriklausomai nu to, ar bus antras turas, ar ne. Šita tendencija rodo, kad D. Grybauskaitė yra akivaizdi lyderė rinkimuose“, - DELFI teigė L. Bielinis.

Klausiamas, ar tuo atveju, jeigu būtų organizuojamas antrasis rinkimų turas, įmanoma sukompromituoti pirmaujantį kandidatą, L. Bielinis sakė manąs, jog visos priemonės buvo panaudotos iki pirmojo balsavimo rato, be to, D. Grybauskaitės rinkimų štabas taip pat nėra pasyvus.

Politologas, be kita ko, atmetė konservatorių patriarcho, europarlamentaro Vytauto Landsbergio svarstymus, kad antrąjį turą surengus ne po dviejų savaičių, kaip parašyta Konstitucijoje, o po trijų, bus sudarytos sąlygos rinkimų rezultatus kvestionuoti.

„Aš manau, kad Seimas ir visos kitos atsakingos institucijos yra juridiškai pasiruošusios ir keisdamos šitą datą, jos, matyt, paskaičiavo visus galimus atvejus. Teoriškai tai galimas variantas, bet praktiškai, aš manyčiau, teisinis pagrindas suformuotas toks, kad eigos tokio tipo bylai nebus“, - sakė L. Bielinis.

Rinkėjus patraukė D.Grybauskaitės kalbos apie kovas su monopolijomis

Prezidento rinkimuose daugiausia balsų surinkusi Dalia Grybauskaitė rinkėjus patraukė ryžtingomis kalbomis apie kovą su monopolinėmis struktūromis, teigia politologas Tomas Janeliūnas. Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas sakė sekmadienio vakarą BNS komentuodamas BNS ir RAIT atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus, kurie rodo, kad už D.Grybauskaitę prezidento rinkimuose balsavo 67,9 proc. rinkėjų.

"Rinkėjai tikisi permainų ir ryžtingo šalies vadovo. Ryžtingumas - pagrindinė savybė, kuri priskiriama D.Grybauskaitei. Rinkėjus greičiausiai patraukė D.Grybauskaitės kalbos, kad reikia ryžtingai kovoti su monopolinėmis struktūromis, oligopolinėmis organizacijomis, kurios dažnai kaltinamos, kad dėl jų veiklos visuomenė turi mokėti pernelyg didelę kainą", - sakė T.Janeliūnas.

Anot jo, jeigu bus rengiamas antrasis prezidento rinkimų ratas, artimiausias D.Grybauskaitės varžovas, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius turi itin mažai galimybių pavyti D.Grybauskaitę.

"Jeigu tikrieji rezultatai bus tokie, ir rinkėjų aktyvumas bus mažesnis nei 50 proc., tai artimiausias konkurentas A.Butkevičius vargu, ar sugebės surinkti visų likusių kandidatų rėmėjų balsus, bet ir atimti iš pačios D.Grybauskaitės nemažą dalį balsų. Tam reikėtų ypač aktyvios rinkimų kampanijos ir radikalių idėjų, kurios priverstų dalį rinkėjų persigalvoti. Nuoseklia ramia rinkimų kampanija pakeisti situacijos būtų neįmanoma", - sakė T.Janeliūnas.

Sekmadienį 4616 Lietuvos gyventojų klausta "Už kurį kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidentus?".

Rezultatų paklaida neviršija 1,5 procento.

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą rinko prezidentą.

Į valstybės vadovo postą kandidatavo 7 politikai.

Jei paaiškės, kad prezidentas nebuvo išrinktas sekmadienį, antrasis prezidento rinkimų turas vyks kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.

BNS ir RAIT gegužės 17 dieną vykdytos rinkėjų apklausos duomenis ar jų fragmentus viešai skelbti, platinti ar kitaip atgaminti interneto svetainėse, radijuje ir televizijoje bei kitose tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be išankstinio raštiško BNS sutikimo draudžiama.