MELUOJANTIS ŽMOGUS:
- negali ramiai išsėdėti vienoje vietoje;
- suka drabužių kraštus, purto nuo jų dulkes, nurinkinėja pūkelius (tikrus arba menamus);
- suka pirštus, trina rankomis;
- liečia galvą, taiso plaukus;
- liečia įvairias veido dalis – burną, akis, kaklą, nosį;
- žaidžia su kokiais nors daiktais (taiso marškinių apykaklę arba laikrodžio dirželį, perrinkinėja popieriaus lapelius, surišinėja ar perrišinėja mazgelius ir t.t.);
- negali sutvardyti keliuose atsirandančio drebėjimo;
- mėgina lyg ir paslėpti savo kūną, patraukti jį iš jūsų regėjimo lauko (remiasi į spintą, taip faktiškai už jos pasislėpdamas, įdumba kėdėje arba fotelyje, nuslenka jame po stalu ir t.t.);
- kandžioja lūpas arba nagus;
- intensyviai rūko;
- vengia pašnekovo žvilgsnio (žiūri į jo akis mažiau nei trečdalį pokalbio laiko; tai dažnai naudojamas būdas išvengti pašnekovo žvilgsnio – nuobodžiai apžiūrinėja patalpą, kurioje vyksta pokalbis);
- nuolat žiūri jums tiesiai į akis (akivaizdu, kad jis puikiai žino, kad jeigu žmogus vengia žvilgsnio, tai yra laikoma požymiu to, kad jis sako netiesą); tokiais atvejais galima pastebėti, kad žmogus žaidžia: tai normalu: įprastai žvilgsnis nėra fiksuojamas viso pokalbio metu: klausytojas, kaip taisyklė, žiūri į kalbantįjį (kol šis kalba), kad parodytų, kad jo klausosi; kalbantysis tuo metu dažnai nusuka žvilgsnį, išskyrus tuos momentus, kai būtina kažką pabrėžti ar parodyti, kad jis pabaigė savo kalbą;
- atitraukia marškinių apykaklę ir intensyviai trina kaklą po ja;
- liečia skirtingas veido, kaklo, galvos dalis;
- nuleisdamas akis žemyn stipriai trina vieną akį;
- supa koją;
- kojas nukreipia pirštų galais link išėjimo;
Žmogaus nenuoširdumą gali liudyti ir tokie požymiai:
- trumpalaikiai jo veido išraiškos pokyčiai;
- atskyrimas tarp žodžių ir gestų (galvos linkčiojimas išgirdus neigiamą atsakymą, galvos kraipymas išgirdus neigiamą atsakymą);
- galva pasukta į šoną nuo pašnekovo;
- galva nuleista įtraukus pagurklį;
- antakiai suraukti arba pakelti;
- atliekami įvairūs judesiai kojomis; supimas, stuksenimas į grindis, kelių sulenkimas ar ištiesimas, kojos užmetimas ant kitos, nekantrus jų sukeitimas vietomis;
- rankos laikomos ties kirkšnimi (nesąmoningas siekimas apsiasaugoti);
- rankos slepiamos, neramiai judinamos arba nukreiptos į šoną nesąmoningai nukreipiant dėmesį; rankų delnai nesąmoningai slepiami;
- žmogus laikosi už kažkokio daikto (portfelio, kėdės, automobilio durelių ir t.t.) arba remiasi į jį;
- periodiškai arba nuolat glostoma (perbraukiama, paliečiama) kokia nors kūno dalis (savęs raminimo gestas); patempiama kokia nors drabužio dalis;
- dažnai trinamos arba sukamos rankos;
- nuolat glostoma nosis, ypač pokalbio metu;
- dažnai atsiranda šypsena, tačiau neilgam;
- burna pokalbio metu pridengiama ranka; rankos laikomos arti burnos ar gerklės;
- ant krūtinės sukryžiuojamos rankos ir (arba) kojos po stalu.
