„Hyperloop One“ prisistato Lietuvoje: vidutinė kelionės kaina - 25 eurai

 (92)
Naujoji technologija, kuri leidžia keliauti kelis kartus greičiau nei tradiciniais traukiniais ar automobiliais, pristatyta Lietuvoje. Žadamas greitis iš tiesų įspūdingas: Taliną iš Vilniaus galima pasiekti per 35 minutes.
Hyperloop
© AFP / Scanpix

Atitinkamai, kelionės Lietuvoje būtų dar trumpesnės, pavyzdžiui, Klaipėdą būtų galima iš Vilniaus pasiekti per 20 minučių. Dabar tam reikia mažiausiai keletos valandų.

Skelbiama, kad vidutinė kelionės tokia technologija kaina siektų apie 25 eurus ir tai būtų apie 5 kartus pigiau nei kelionė lėktuvu.

Pastatyti kilometrą šios technologijos kainuoja apie 20 mln. eurų, jei įrengiami dviejų judėjimo krypčių tuneliai, įskaičiuojant visas reikalingas technologijas. Pasak „Hyperloop-one“ atstovo, tai yra dvigubai pigiau nei tradicinių greitųjų traukinių statyba Švedijoje.

Vilniuje viešėjęs „Hyperloop-one“ viceprezidentas pasaulinei verslo plėtrai Alanas Jamesas pasakojo, kad ši technologija per pastaruosius metus gerokai patobulėjo. Jis teigė, kad vidutinė bilieto kaina siektų 25 eurus.

Jos esmė – specialiu vakuuminiu tuneliu siunčiama kapsule su keleiviu ar kroviniu, o šis sprendimas leidžia tikslą pasiekti kelis kartus greičiau.

Pasak Vilniuje viešėjusio „Hyperloop“ atstovo, svarbu tai, kad keliaujant tokiu būdu nereikia kurti didelių traukinių, kuriuos reikia užpildyti tam, kad kelionės šia technologija atsipirktų.

Svarbu ir tai, kad jai nesvarbūs orai: sniegas, lietus. Taip pat jos nesutrikdo pėsčiųjų judėjimas ar staiga į kelią išėję gyvūnai, nes kelionė vyksta uždaru vamzdžiu, kapsulėje.

Vienoje kapsulėje gali būti skirtingas vietų skaičius priklausomai nuo to, ko norima pasiekti: ar tai yra aukščiausios klasės keliones, kai kapsulėje yra kelios dešimtys keleivių, verslo klasė, kurioje yra šiek tiek daugiau vietų, ar ekonominė klasė su apie 90 vietų.

Skaičiuojama, kad kelione tokia technologija kainuotų apie 5 kartus pigiau nei lėktuvo bilietas.

Anksčiau Jungtinės Karalystės leidinys „The Telegraph“ skelbė, kad šios šalies greitasis traukinys „High Speed 1” kainavo 51,3 mln. svarų sterlingų (61,3 mln. eurų) už kilometrą, o „High Speed 2” kainuos apie 78,5 mln. svarų sterlingų (93,8 mln. eurų) už kilometrą.

„Mes nesakome, kad „Hyperloop One“ yra alternatyva „Rail Baltica“ projektui, tačiau mes sakome, kad šis projektas būtų daug efektyvesnis, jei jame būtų ir „Hyperloop“ sprendimas“, - sakė Vilniuje viešėjęs „Hyperloop One“ viceprezidentas.

Jis sako, kad šis sprendimas siūlo lėktuvo greitį ir metro patogumą: kai pirmą kartą užsidarius durims pajudate iš savo kelionių pradžios taško, o joms atsidarius jau išlipate savo kelionės pabaigoje.

Kapsulės greitis yra 300 m per sekundę, tad 1080 km/val.

Susitikęs su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi ir susisiekimo ministru Roku Masiuliu A. Jamesas sakė, kad susitikimu yra patenkintas, bei pabrėžia, kad jų siūlome technologija yra statoma Vyriausybių tam, kad regionas turėtų strateginių privalumų.

Planuojama, kad ši technologija kažkurioje Žemės vietoje ims funkcinuoti 2021 m., tačiau kurioje – priklausys nuo tos vietos valdžios.

Vyriausybiniu lygiu šios technologijos atstovai sakė aplankę 6 šalis, parlamentiniu lygiu bendravę su daugiau šalių, taip pat bendrauta ir su Europos Komisijos atstovais.

„Tikimės, kad mūsų sprendimu susidomės bent 2 Europos Sąjungos valstybės, tęsiame derybas ir su Jungtinės Karalystės vyriausybe, kurios jau nebeskaičiuojame kaip ES valstybės“, - sakė A. Jamesas.

Vėliau jis DELFI kalbėjo, kad deramasi su Nyderlandais ir Suomija, tačiau tam reikia ir Europos Komisijos pritarimo, tad technologija pristatoma visos ES mastu.

A.James atsakingas už plėtrą kompanijoje, į kurią investuota 160 mln. JAV dolerių, kurioje jau pluša daugiau kaip 250 aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir kuri Nevadoje jau testuoja „Hyperloop One“ prototipus.

Kiti galimi kelionės trukmių laikai: Vilnius/Kaunas - Ryga (17 min.), Vilnius/Kaunas - Varšuva (25 min.), Talinas - Berlynas (90 min.) ir t.t.

Artimiausiu metu planuojama pateikti Helsinkio – Talino „Hyperloop One“ tunelio verslo studiją.

Suomių įkurta kompanija „FS LINKS“, bendradarbiaudama su JAV įmone „Hyperloop One“, planuoja sujungti vadinamąjį Šiaurės super regioną (angl. „New Nordic Super Region“), t. y. Helsinkį ir Stokholmą.

Tiesa, tai reikalautų ir sudėtingų techninių sprendimų, pavyzdžiui, reikėtų pastatyti tunelį po Baltijos jūra, tad statybos metu reikėtų ne tik sugalvoti kaip ir kasamo tunelio išgabenti akmenis, aprūpinti dirbančius žmones oru ir suformuoti dirbtines salas tam, kad pavyktų šio darbo logistika.

„Teslos“ įkūrėjo Elono Musko pasiūlyta greitojo transporto sistemos „Hyperloop“ idėja iš pradžių atrodė revoliucinga, o dabar jau tampa globaliu judėjimu – „Hyperloop“ idėja susidomėjo Jungtiniai Arabų Emyratai, Vidurio Europa, Nyderlandai ir kitos šalys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Rusija apsisprendė: blokuos piratinių tinklapių kopijas (7)

Rusijos Valstybės Dūma trečiuoju skaitymu pritarė įstatymui dėl vadinamųjų piratinių interneto svetainių „veidrodžių“ blokavimo.

Ar žinote, kam turime būti dėkingi už LEGO kaladėles? (5)

Prieš Antrąjį pasaulinį karą stalius Ole Kirkas Christiansenas Danijoje buvo žinomas kaip kopėčių, lyginimo lentų ir medinių žaislų gamintojas. Meistras savo dirbinius pardavinėdavo belsdamasis į klientų duris ir siūlydamas įsigyti produktus.

Ar ištisa valstybė gali būti Rusijos kibernetinių atakų eksperimentinė laboratorija? (70)

Vieną gruodžio šeštadienį Oleksijus Jasinskis kartu su žmona ir paaugliu sūnumi leido vakarą Kijeve esančių savo namų svetainėje. 40-ečio ukrainiečio profesija susijusi su kibernetinio saugumo priemonių kūrimu. Tą vakarą, beveik įpusėjus žiūrėti garsųjį Oliverio Stone‘o filmą „Snowdenas“ („Snowden“), visame name staiga dingo elektra.

Tyrimas: atsisakoma fotoaparatų, bet telefonų nuotraukos nedžiugina (11)

Išmanieji telefonai tampa pagrindiniu kelionių atributu, skirtu nuotraukų įamžinimui, pramogų planavimui bei išlaidų valdymui. Tiesa, nors atsisakoma fotoaparatų, bet telefonų nuotraukos retai džiugina.

Gero nelauk: dirbtinis intelektas kuria sau kalbą – žmonės jos nesupranta (68)

Neseniai „Facebook“ programuotojai užsiminė apie virtualiaisiais pašnekovais vadinamų pokalbių robotų gebėjimą susikalbėti tarpusavyje. Keletas pranešime išdėstytų minčių formuoja tam tikras įžvalgas apie kalbos ateitį.