Vilniuje bus galima pamatyti, kaip ieškoma atsakymo į Visatos paslaptis

 (3)
Mokykloje išmokstame, kad pasaulis sudarytas iš mažyčių dalelių. Ko gero, viena ar dviem ausimis esame girdėję apie Higgso bozoną, Didžiojo sprogimo teoriją, Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą. Tačiau ar iš tikrųjų žinome, kas tai yra?
Mokslo giganto CERN paroda
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Kovo 15 d. atidaromame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) pradės veikti nemokama Vilniaus universiteto (VU) organizuojama Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN) paroda „Accelerating Science“. Plakatais, interaktyviomis instaliacijomis, filmukais ir kompiuteriniais žaidimais bus papasakota Visatos atsiradimo istorija, pristatomi didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve vykdomi eksperimentai, neįžiūrimų dalelių ypatumai.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad „Accelerating Science“ skirta visiems, besidomintiems Visatos ištakomis, dalelių prigimtimi, fundamentaliųjų mokslų galia ir potencialu. Penkiose patalpose – mokslo paslapčių erdvėse – bus pristatomos skirtingos mokslo temos. Pirmojoje lankytojai pasiners į atmosferą, vyravusią po Didžiojo sprogimo. Antroji skirta fundamentaliosioms dalelėms. Jei Visatą paverstume lygtimi, galėtume sakyti, kad trečiojoje erdvėje gvildenami įvairūs jos nežinomieji. Ketvirtojoje zonoje pristatomas Didysis hadronų greitintuvas ir jame vykdomi eksperimentai, o penktoji leis sužinoti, kada buvo padaryti fundamentalūs atradimai, nulėmę šių dienų technologijas.

„Accelerating Science“ ekspozicija griauna įsigalėjusį stereotipą, esą fundamentalusis mokslas nesuprantamas ir nuobodus. Parodos koordinatorius, CERN dirbantis VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis teigia, kad šiuolaikiniai fundamentalūs tyrimai parodoje „Accelerating Science“ pateikiami itin vizualiai ir paprastai. Ji sukurta specialaus pasirengimo neturinčiai auditorijai, todėl gerai tinka moksleiviams, fizikos mokytojams ir tiesiog smalsuoliams.

„Ekspozicija labai vaizdi ir įtraukianti. Susipažindami su CERN greitintuvų istorija lankytojai atras jau žinomas fundamentaliąsias daleles, sužinos, kaip kosminių mastelių reiškiniai siejasi su submikroskopinėmis dalelėmis. Jie išvys dalelių detektoriaus ir protonus kreipiančių dipolių magnetų modelius“, – sako jis. Parodoje gausu palyginimų, leidžiančių įsivaizduoti CERN tyrimų mastą. Pavyzdžiui, jei vandenilio atomas būtų futbolo aikštės dydžio, jo branduolys – protonas –atrodytų lyg nedidelė boružė. Didysis hadronų greitintuvas – galingiausias tokio pobūdžio įrenginys pasaulyje – leidžia rinkti protonų ir švino branduolių susidūrimų duomenis, reikalingus smulkesnių dalelių ypatybėms tirti.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad „Accelerating Science“ žadins lankytojų smalsumo instinktą. „Simboliška, kad ši unikali paroda pradės veikti naujųjų mokslo centrų atidarymo metu. Savo dydžiu ir vaizdingumu ji gerokai pranoks Lietuvoje iki šiol vykusias CERN instaliacijas. Parodos ypatumas tas, kad jos lankytojus aptarnaus tikri profesionalai – Vilniaus universiteto mokslininkai, daugelį metų dirbantys bendruose projektuose su CERN, paskelbę šimtus publikacijų elementariųjų dalelių fizikos srityje. Todėl šios parodos, kuri veiks iki pat vasaros vidurio, poveikį Lietuvos visuomenei, ypač jaunimui, sunku pervertinti“ – teigia jis.

Šveicarijoje ir Prancūzijoje įsikūręs CERN – didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų centras, kuriame dirba mokslininkai iš 113 pasaulio šalių. 2500 darbuotojų institucijoje dirba nuolat, dar apie 12 tūkst. kasmet atvyksta trumpam. Su CERN laboratorija susijęs ne vienas Nobelio premijos laureatas. CERN didžiuojasi Didžiuoju hadronų greitintuvu, kuriame buvo atrastas Higgso bozonas. Jį numatę mokslininkai 2013 m. įvertinti Nobelio fizikos premija.

Bendradarbiavimo sutartį su CERN Lietuva pasirašė dar 2004 m. VU su šia organizacija dirba nuo 1993 m. Lietuva dabar siekia platesnio bendradarbiavimo – asocijuotosios narystės.

VU rengiama CERN paroda „Accelerating Science“ vyks Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Paroda duris lankytojams atvers kovo 16 d. ir veiks iki liepos 15 d. Įėjimas nemokamas. Grupėms, pageidaujančioms ekskursijų su gidais, bus siūloma išankstinė registracija. „Accelerating Science“ eksponatai sukurti finansuojant H. Dudley Wrighto fondui.

CERN paroda – iškilmingo Jungtinio gyvybės mokslų centro (JGMC) ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) atidarymo renginių dalis. Abu centrai veiklą oficialiai pradės kovo 15 d.

Parodą „Accelerating Science“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Istorijos piliulės“: kuršiai (3)

Kuršo pusiasalis ir Kuršių marios – pavadinimai atsiradę tik vėliau. Tačiau kuršiai buvo viena iš karingiausių bei versliausių prekeivių genčių Lietuvos teritorijoje.

Stebuklai tiesiai iš jūsų šaldiklio. „Mokslo pelėse“ visa tiesa apie šaltį

Kol šiluma vis dar neskuba į mūsų kraštą, „Mokslo pelės“ padės jums įtikinti vaikus, kad dar ne laikas nusimesti šiltesnius drabužius. Ketvirtojoje šio DELFI TV edukacinio ciklo laidoje profesorius Grūdas ir jo asistentas Pelas paaiškins mažylimas, kas yra šaltis, kokius pavojus jis kelia, ir kokius stebuklus su juo galima daryti.

„Mokslo ekspresas“: ekstremalių lazerių metas

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.

„Istorijos piliulės“: seniausia kalba (4)

Ar lietuvių kalba yra viena iš seniausių pasaulio kalbų? Ne, ji nėra tokia sena kaip egiptiečių ar šumerų kalbos, tačiau lietuvių kalboje yra išlikę ypač daug senovinių formų.

Mokslininkų išvada: toksiškos dyzelio dalelės kaupiasi net tik plaučiuose (131)

Augant automobilių skaičiui pasaulyje, nenumaldomai didėja ir kietųjų dalelių kiekis ore. Nereikia nė sakyti, kad tai neigiamai veikia žmonių sveikatą, tačiau mokslininkai nustatė, kaip stipriai.