Rasti nepaprastai ištvermingi, gyvi, 60 tūkst. metų senumo organizmai

 (17)
NASA mokslininkai vienoje Meksikos kasykloje aptiko gyvų mikroorganizmų, kurie kristalų viduje buvo įkalinti iki 60 tūkst. metų.
Kristaluose įkalinti mikrobai
© AP / Scanpix

Atrodo, kad šie keisti senoviniai mikrobai, vykstant evoliucijai, prisitaikė išgyventi misdami sulfitais, manganu ir vario oksidu, savaitgalį mokslininkų bendradarbiavimą skatinančios ir mokslo laisvę ginančios nevyriausybinės organizacijos „American Association for the Advancement of Science“ (AAAS) konferencijoje paskelbė Penelope Boston (Penelopė Boston) iš NASA Astrobiologijos instituto.

„Tai sukelia didžiulių padarinių mūsų pastangoms suprasti mikrobinės gyvybės evoliucijos istoriją šioje planetoje“, – sakė ji.

Minimi mikroorganizmai buvo atrasti veikiančioje Naikos švino, cinko ir sidabro kasykloje Meksikos šiaurinėje Čihuahua valstijoje.

Kasykla garsėja didžiuliais kristalais; kurių kai kurių ilgis siekia 15 metrų.

Sužinojusi apie atradimą, dar nepaskelbtą jokiame moksliniame žurnale, P. Boston kelia prielaidą, kad ekstremalioms sąlygoms atsparių gyvų organizmų galėjo išlikti ir kitose mūsų Saulės sistemos planetose bei jų palydovuose.

Pasak jos, Naikos kristaluose buvo aptikta maždaug 100 įvairių tipų mikroorganizmų, daugiausia – bakterijų. Jie tuose kristaluose buvo įkalinti nuo 10 000 iki 60 000 metų.

90 proc. jų iki šiol nebuvo žinomi, pažymėjo P.Boston.

Šių nepaprastai ištvermingų mikroorganizmų atradimas yra netikėta sėkmė mokslininkams, bet taip pat kelia susirūpinimą astrobiologams, galvojantiems apie kosminių misijų metu surinktų pavyzdžių pargabenimą į Žemę.

Ekstremalios sąlygos, kuriomis išgyveno šie mikrobai, reiškia tikimybę, kad pavojingi nežemiški organizmai gali atsitiktinai pasiekti Žemę keliaudami ant kokio nors grįžtančio erdvėlaivio.

Astrobiologai taip pat nerimauja dėl pavojaus, kad Žemės organizmai per kosmines misijas gali užteršti kitas planetas, tokias kaip Marsas, kuriame jau pabuvojo keli JAV robotai.

NASA sterilizuoja savo erdvėlaivius ir įrangą, prieš paleisdami juos į kosmosą. Tačiau visuomet egzistuoja rizika, kad kokie nors itin atsparūs mikroorganizmai išliks.

„Kaip mums užtikrinti, kad per gyvybės paieškos misijas bus aptikta tikra Marso gyvybė ar apledėjusių dangaus kūnų gyvybė, o ne mūsų gyvybė?“ – klausė P.Boston.

Penny Boston
Penny Boston
© AP / Scanpix

Tokie nuogąstavimai nėra naujas dalykas. Per „Apollo“ misijas 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose iš Mėnulio grįžtantys astronautai būdavo karantinuojami.

Naikos kasykloje atrasti mikroorganizmai net nėra patys seniausi iš mums jau žinomų.

Prieš kelerius metus mokslininkai pranešė lede ir druskoje atradę mikrobų, kurių numanomas amžius – iki 500 000 metų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Žmonės keičia kosmoso orus (13)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.

Kaip juokiasi kutenama žiurkė? (13)

„Kutenimas – viena plačiausių ir mokslininkams sunkiausiai suprantamų temų“, – teigia Merilando universiteto (JAV) neuromokslininkas Robertas Provine`as, daugelį metų nagrinėjantis tokius reiškinius kaip kutulys, žagsulys, žiovulys ir net bezdulys. Kodėl iš visų jų išskirtinas būtent kutulys, portale bbc.com aptaria mokslo apžvalgininkas Joshas Gabbatissas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje - skubus remontas (3)

Tarptautinės kosmoso stoties ekipažui teko imtis skubių remonto darbų. Laimei, jie pasibaigė sėkmingai.

Augalai girdi: veganus tai gali pašiurpinti (46)

Dažnai įsivaizduojame, kad augalai yra primityvūs ir visai nieko nejaučiantys organizmai. Tačiau gali būti, kad ši nuomonė apie juos yra net labai klaidinga. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai stengiasi išgirsti, kur yra vanduo, ir savo šaknis nukreipia būtent į tą pusę. Kaip augalai gali girdėti? Ar tiesa, kad jie girdi, kai juos kas nors valgo?

Mokslininkai nustatė dešimtis naujų intelektą lemiančių genų (10)

Nustatyti 52 su žmogaus intelektu susiję genai, kurių 40 „proto genams“ priskirti pirmą kartą, pirmadienį paskelbė mokslininkai.