Minėtame straipsnyje nušviesti Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų kraštovaizdžio pokyčiai nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios iki įstojimo į ES ir dabar.
Publikacijoje išskirta VU GMC partnerystė su Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL), akcentuoti genų redagavimo žirklių CRISPR-Cas9 vieno iš atradėjų prof. Virginijaus Šikšnio ir epigenominių įrankių tyrėjo prof. Sauliaus Klimašausko pasiekimai.
GMC dirbantis tyrėjas biochemikas dr. Stephenas Knoxas Jonesas neseniai buvo įvertintas Europos mokslo tarybos (ERC) 1,2 mln. eurų dotacija pradedantiesiems mokslininkams (European Research Council Starting Grant). Specialiame interviu „Nature“ amerikietis atskleidė, kodėl pasirinko VU Lietuvoje, o ne Danijos ar JAV universitetus.
Pasak jo, įkurti savo laboratoriją Lietuvoje, VU GMC, pasirodė patrauklu dėl kelių priežasčių. Pirma, jis pasirinko Vilnių kaip vieną genų redagavimo „žirklių“ technologijų vystymo lyderių. Antra, jam imponavo, kad VU GMC – nauja institucija.
„Nature“ akcentuotos ir kitos su gyvybės mokslais ir biotechnologijomis susijusios Lietuvos ambicijos. Šalis minima kaip viena pagrindinių pasaulio žaidėjų vertinant biotechnologinių tyrimų intensyvumą ir plėtrą, remiantis Tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis.
EBPO sudaro įvairių šalių biotechnologijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijų žemėlapį pagal procentą nuo visų verslo įmonių tyrimų ir plėtros. Pagal šį rodiklį Lietuva, 2022 m. duomenimis, užima trečią vietą po Belgijos ir Šveicarijos. Į žemėlapį neįtrauktos Jungtinė Karalystė ir Kinija.