„Galime pasidžiaugti, kad jau trečius metus televizijos eteryje transliuojamas konkursas turi ištikimų žiūrovų ir gerbėjų ratą. Tai rodo, kad mokslas, ypač populiariai paaiškintas, gali sudominti plačiąją visuomenę. Tiems, kurie nespėjo sudalyvauti renginyje „gyvai“ ar nematė dalyvių pasirodymų internete, bus gera proga turiningai praleisti sekmadienio vakarą. Jaunieji mokslininkai šiais metais dar kartą įrodė, kad yra dar daug neatskleistų mokslo paslapčių ir jas galima paaiškinti smagiai, aiškiai ir „užkrečiant“ savo idėja kitus“, – sakė „Šlovės laboratorijos“ vadovė Danguolė Kiznienė.
Šiais metais geriausiai apie mokslą kalbantį jaunąjį Lietuvos mokslininką rinko ir interneto portalo „Delfi“ lankytojai. Juo tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentė Tatjana Liakina, pasakojusi apie tai, kuo yra užimti 90% smegenų. Ji apdovanota specialiu „Delfi“ prizu – knyga.
„Šiame projekte dalyvavau paskatinta kolegų. Viešas kalbėjimas apie mokslą buvo tai, ko anksčiau niekada nebuvo tekę daryti, todėl jaučiau smalsumą. Buvo malonu dalintis tuo, kuo domiuosi pati. Džiausiuosi pelniusi „Delfi“ skaitytojų simpatijas, kurie komentaruose dažnai būna skeptiški ir kategoriški. Jeigu bent vieną iš jų pavyko sudominti neuro mokslais ir paskatinti savarankiškai toliau gilintis į mano temą, savo tikslą tikrai pasiekiau“, – kalbėjo T.Liakina.
Pasak nugalėtojos, mokslas neturėtų būti uždaromas laboratorijose ir specifinėse akademinėse konferencijose. „Mokslininkai, paprastai ir aiškiai kiekvienam galintys paaiškinti sudėtingus mokslinius reiškinius, mokslą iš laboratorijų ištraukia į visuomenės šviesą“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė.
Antrąją vietą „Delfi“ skaitytojai skyrė Vytauto Didžiojo universiteto biochemijos ir biotechnologijų katedros doktorantei Irmai Orentaitei, pasakojusiai apie mielių svarbą vyno gamyboje, o trečiąją – „Šlovės laboratorijos“ nugalėtojui Vilniaus universiteto medicinos studentui Mariui Polianskiui.
Šių metų „Šlovės laboratorijos“ nugalėtojas Marius Polianskis publikai ir komisijai per tris minutes išaiškino, kaip toli vienas nuo kito esantys organai yra susiję ir kaip, pavyzdžiui, sutrikusi ausų veikla gali paveikti inkstus.
M. Polianskis ne tik sužavėjo Lietuvos publiką ir komisiją, bet ir dalyvavo tarptautiniame konkurse „Šlovės laboratorija“ Čeltenhame, Didžiojoje Britanijoje. Tarptautiniame konkurse, kuris šiemet vyko birželio 6-7 dieniomis, varžėsi dalyviai iš 23 pasaulio šalių: Australijos, Beneliukso šalių, Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Egipto, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Honkongo, Airijos, Italijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.
Lietuvoje konkurso finalo metu savo favoritus rinko ne tik komisija, bet ir renginio žiūrovai. Daugiausia publikos simpatijų pelnė Vilija Musneckytė, Vilniaus universiteto biotechnologijos ir mikrobiologijos magistrantė. Ji dalijosi įdomiais faktais apie ŽIV virusą.
Kiti šių metų konkurso dalyviai pasakojo apie tai, kaip mus veikia feromonai, apie seniai mirusias žvaigždes, apie optinių iliuzijų panaudojimą smegenų tyrimams, miegapelių genetinę įvairovę, taip pat – iš kur atsiranda žaibas, kaip mūsų akys atpažįsta spalvas, koks cheminis procesas svarbiausias gaminant vyną ir kt.
„Šlovės laboratorija“ – tai Jungtinės Karalystės Čeltenhamo festivalio pradėtas rengti projektas, kuris Britų tarybos organizacijos dėka pasklido po visą pasaulį. Šiuo metu jis vyksta daugiau nei dvidešimtyje skirtingų Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalių. Projekto iniciatorius Lietuvoje – Britų taryba. Daugiau informacijos apie projektą – interneto svetainėje www.famelab.lt.
