Nors daug kas minėjo, kad brangesnės šalies turbūt išsirinkt negalėjom.
Pavyko! Lėktuvo bilietai iš Rygos oro uosto į Ciūrichą vienam asmeniui pirmyn ir atgal nesiekė 500 Lt. Apsigyvenom pas vokiškai kalbančią senulytę,kuri pigiausiai miestelyje nuomojo kambarius. Viskas ėjosi lyg sviestu patepta, nes buvo suplanuota iki smulkmenų. Beje, taupymo sumetimais nusipirkom šveicariškos valiutos monetomis. Ir nemažai.
Išaušo rytas išvažiuoti į Rygos oro uostą. Pagal laiko apskaičiavimus turėtume spėti, bilietai atspausdinti kišenėje, bet dėl visa ko išvažiavom valanda anksčiau. Ir ačiū Dievui. Tokios blogos oro sąlygos lyg tyčia - sniego pusnys magistralėj Vilnius-Panevėžys. Pačioj Rygoj - kamštis. Dar gyvenime taip koja, kurią laikiau ant greičio pedalo, nebuvo drebėjusi. Tik žiūrėjau į laikrodį ir šnekėjau, kad galim pavėluoti, tačiau spėjom.
Lagaminai - 8 kg viršsvoris. Gerai, sakau, mokėsim už viršsvorį, tačiau tai sudarė 80 latų - mano bilieto pirmyn ir atgal suma. Nusprendžiau nemokėti. Ot, tada atkreipėm daugelio dėmesį. Vežėmės su vyru slidinėjimo batus, tad pirmiausia juos išsitraukę ir apsiavėm. Išmetėm vandens buteliukus į šiukšliadėžę ir iš termoso išpylėm vandenį kieme. Apsauginių dėmesį tikrai patraukėm: mačiau, kaip kažkas mus net nufotografavo su slidininkų batais, beje, mano su vyru ir slidinėjimo striukės vienodos, na, tik dydžiai skiriasi. Sutvarkėm ir antrą nesklandumą.
Įdomiausia buvo, kai skenavo mūsų daiktus - paprašė parodyti, kas maišeliuose, kurie gulėjo kuprinėje. O ten gi tiek metalo šveicariškais frankais! Na, nežinau, ką tie žmonės pagalvojo, bet aš rusiškai paaiškinau, kad neturėjo popierinių valiutos keitykloj. Atsikvėpiau lėktuve. Sunkoka buvo lipti su didžiuliai slidininko batais, bet mums pavyko.
Dar vien1 stresą patyriau laukdama vyro, kol jis keletą maišelių smulkių monetų iškeis į popierinius pinigėlius. Stovėjau ir laukiau traukinio, ogi traukinys atvažiavo, o vyro nerasta. Bėgu ekskalatoriumi, kuris leidžiasi žemyn, jo ieškot, nerimsta visa mano esybė, kur jis, gi mūsų traukinys pavažiuos iš panosės. Deja, prisiminiau, kad lagaminų negaliu palikti - dar kas pavogs. Grįžtu prie jų, o už kelių sekundžių traukiniui nuvažiuojant ateina ir vyras. Aš jau mojuoju, kad traukinys nuvažiavo, o jis sako, kad ne šitas, tuoj atvažiuos kitas.
Netoliese stovėjęs žmogelis, matęs kaip aš blaškiausi, nusišypsojo ir sako: "Tai ką, pavėlavot?" Kas man beliko? Tik atsakyti šypsena.
Šveicariškas sūrio fondiu, apie kurį buvau tiek girdėjus, mane taip pat nuvylė. Gyvenime nieko bjauresnio ir neskanesnio nebuvau ragavusi. O leidom sau vienintelį vakarą nueiti į restoraną, nes maisto vežėmės ir vietinėje parduotuvėje apsipirkinėjom. Pardavėjos turėdavo darbo skaičiuoti smulkius pinigėlius, stambesniais atsiskaitėm už keltuvo bilietus.
Kalnai buvo nerealūs, sniego daug, trasos superinės. Tad pasimiršo visi nesklandumai, bei streso akimirkos. Kelionės išlaidos dviem asmenims nesiekė 5000 Lt.
Patarimai keliaujantiems
Įvertinkite viską, kas įmanoma ir kas neįmanoma.
Skirkite daugiau laiko pasiekti vieną ar kitą tašką, taip išvengsite vidinio nerimo.
Taupykite proto ribose.
Nepameskite keliaujančio su jumis asmens.
Valgykite tik tai, į ką audringai nereaguoja Jūsų skrandis.
Nepamirškite šių nuotykių, kai sėdėsite gerų draugų kompanijoj.
Būkite pasiruošę netikėtumams ir priimkite juos kaip iššūkius.
Inga R.
*******************************************************************
Šis rašinys - konkurso „Nuotykis užsienyje, kurio nepamiršiu“, dalis. Pasidalinkite savo kelionių istorijomis, papasakokite, ką patyrėte, ir pamokykite kitus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o mes geriausio rašinio autoriui dovanosime kvietimą (dviems) apsilankyti viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne). Jūsų istorijų, parašytų lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š) el. paštu gyvenimas@delfi.lt lauksime iki rugsėjo 7 dienos.
