Tayloras Clarkas pateikia daugybę istorijų apie žmones, kurie išliko tvirti ir ramūs ypač sudėtingose situacijose. Kariai narsiai eina į mūšį, gaisrininkai skuba į degantį pastatą, gydytojai nesutrinka išvydę siaubingas traumas... Autorius patvirtina – tai nereiškia, kad jie nejaučia nerimo ir baimės. Priešingai – jie pasinaudoja šiomis emocijomis.
- Tayloro Clarko knyga „Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą“ tapo bestseleriu ir sukėlė daug diskusijų. Kaip manote, kas lėmė tokią sėkmę?
- Priežastys, manyčiau, yra kelios. Pirma, tai pati Tayloro Clarko nagrinėjama tema. Baimė, nerimas, stresas tapo nors ir nemaloniu, bet praktiškai kasdieniu šiuolaikinio žmogaus palydovu, natūralu, kad vis daugiau žmonių ieško atsakymų į klausimus susijusius su šiais emociniais išgyvenimais. Antra, knyga „Kaip įveikti baimę, nerimą ir stresą“ yra labai išsami.
Autorius žavi savo nepaviršutinišku požiūriu, dėstymo nuoseklumu. Skaitydamas knygą, jautiesi tarsi kelionėje, kurioje lėtai ir neskubant esi iš arti supažindinamas su, atrodo, jau ir pažįstama „trijule“. Trečia, informacijos perteikimo būdas.
Knyga įtraukia nuo pat pirmų eilučių, o autorius profesionaliai derina mokslinį knygos „rimtumą“ ir skaitymo „lengvumą“. Knygoje gausu naujausių mokslinių tyrimų duomenų, bet jie perteikiami žmonėms suprantama kalba ir dar iliustruojami gausiais, spalvingais praktiniais pavyzdžiais.
- Kuo Jums pasirodė ypatingas autoriaus požiūris į tokias svarbias emocijas kaip baimė, nerimas ir stresas?
- Man patiko tai, kad autorius T. Clarkas stengiasi nuima mistikos šydą nuo šių fenomenų (streso, skirtingai nei baimės ir nerimo, negalime priskirti emocijoms) ir skatina žmonės žiūrėti juos kaip į neatsiejamas gyvenimo dalis, kurios gali būti tiek naudingos, tiek kenksmingos.
- Gal kažkuri knygoje pateikta mintis Jus ypač sudomino, suintrigavo?
- Mintis apie tai, kad daugiau žmonių bijo viešai kalbėti nei mirti, iš tikrųjų įstrigo, pradėjau ją teikti kaip pavyzdį mokymų metu. Taip pat man asmeniškai labai patiko autoriaus išsakyta mintis apie kontroliuojamumo svarbą, išgyvenant baimę, nerimą ar stresą. Savo praktikoje dažnai susitariu su tuo, kad žmonės labiausiai nerimauja ir stresuoja situacijose, kurias jie suvokia kaip neįmanomas pakeisti.
- Kaip Jūs pats išgyvenate nerimą ir baimę? Ar verta šias emocijas slopinti, ar tinkamai elgiamės stengdamiesi taip daryti?
- Kaip ir kiekvienam žmogui, man irgi tenka patirti ir baimę, ir nerimą, ir stresą. Tai visiškai normalu. Lygiai taip kaip išgyventi džiaugsmą, pasitenkinimą, euforiją. Kai žmonės sako, kad jie niekada nejaučia jokių negatyvių emocijų, aš dažniausiai susimąstau, koks yra tų žmonių vidinės „negatyvių emocijų saugyklos“ sienų storis ir kas bus, kai vis dėlto vieną dieną tos sienos neišlaikys vidinio spaudimo...
Slopindamas šiuos išgyvenimus žmogus tik daro sau „meškos paslaugą“. Pravarčiau juos įsisąmoninti ir pabandyti suprasti priežastis. Žinodami, dėl ko baiminamės, nerimaujame ar stresuojame, galėsime geriau sau padėti.
- Ar pritariate autoriaus minčiai, kad nors baimė dažnai suvokiama kaip neigiama emocija, žmogaus „priešas“, vis dėlto ji yra labai naudinga ir žmonėms neretai padeda daug labiau nei įsivaizduojame?
- Žmonės, ateidami privačių konsultacijų, neretai sako: „Žinote, aš noriu išmokti nieko nebijoti.“ Klausiu: „Ar tikrai nieko? Net jei tektų matyti krentančią plytą jums ant galvos?“.
Baimė evoliucijos metu susiformavo kaip emocija, apsauganti mus nuo grėsmių. Iki šiol ji atlieka tą pačią funkciją. Jei nejaustume baimės, greičiausiai nuolat važinėtume nesaugiu greičiu, neabejodami visas savo santaupas investuotume į rizikingiausius projektus, o supykę pasakytume vadovui viską, ką apie jį galvojame. Taigi, baimė tikrai nėra „priešas“, bėda kai ji tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu ir neleidžia pasidžiaugti gyvenimo malonumais (pavyzdžiui, žmogus nevažiuoja atostogų, nes bijo skristi).
- Knygoje rašoma, kad amerikiečiai yra viena labiausiai nerimą išgyvenančių tautų pasaulyje. Ar galėtumėt pasidalinti mintimis, o kokie šiuo požiūriu yra lietuviai?
- Lietuvoje vieni iš populiariausių vaistų, kuriuos išrašo bendrosios praktikos gydytojai, yra vadinamieji „raminamieji“. Nerimo „epidemijos“ paplitimas yra iš tiesų didžiulis. Savižudybių statistika taip pat gerai atspindi kiek daug žmonių Lietuvoje jaučią didžiulį nerimą, įtampą...
Deja, skirtingai nei JAV, Lietuvoje žmonės mano, kad kreiptis pagalbos tokiais atvejais yra gėdinga, o ir jiems siūlomi sprendimai, tipiškai, medikamentiniai. Visiškai pamirštamas faktas, kad žymiai efektyviau dorotis su nerimu padeda psichologinės ar psichoterapinės konsultacijos ir tai yra įrodyta ne viena dešimtimi mokslinių tyrimų.
- Kaip manote, kuo naudinga ši Tayloro Clarko knyga?
- Knyga leidžia nuimti „mistikos šydą“ nuo tokių kiekvienam žmogui svarbių išgyvenimų kaip baimė, nerimas, stresas. Joje žmonės gali rasti atsakymus į daugelį klausimų, susijusių su šiais išgyvenimas: pradedant nuo to ko, kodėl mes bijome, ir baigiant tuo, kaip baimė veikia mūsų fiziologines reakcijas.
„Kaip įveikti baimę, nerimą ir stresą“ neretai verčia susimąstyti, kaip mes pasielgiame vienoje ar kitoje baimės, nerimo ar streso situacijoje, skatina ieškoti kitokių veikimo būdų. Taip pat knygoje pateikiama daug naujausių šios srities tyrimų, kurie tikrai bus įdomus žmonėms, besidomintiems psichologija.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
