Funkcionaliojo maisto produktai yra tie produktai, kurių sudėtyje natūraliai yra komponentų, darančių teigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Taip pat tie, kurie papildyti sveikatinamaisiais komponentais.
„Dabar, kai daug inovacijų, dirbame ir su maisto pramone bei siekiame, kad ji galbūt būtų imlesnė toms inovacijoms, pavyzdžiui, funkcionaliojo maisto produktams“, – teigia KTU profesorius.
– Ar mokslininko požiūriu europiečių mityba šiandien kuo nors skiriasi, pavyzdžiui, nuo amerikiečių mitybos?
– Na, tų skirtumų yra ne tik tarp atskirų žemynų, bet ir tarp atskirų tautų, etninių grupių. Tačiau išsivysčiusių šalių mityba, žinoma, kažkiek vienodėja dėl globalizacijos veiksnių.
– Kalbant konkrečiai apie mūsų, lietuvių, mitybą, kiek ji kinta, turint galvoje labai aktyvų ir laisvą žmonių keliavimą, ekonominę integraciją, maisto produktų importą?
– Pirmiausia turbūt reikėtų paminėti, kad visiškai pasikeitė vaizdas maisto parduotuvėje. Jei žiūrėtume į maisto parduotuvės produktus prieš 40 metų ir palygintume su šiuo metu ten esančiais produktais, matytume daug kartų padidėjusį asortimentą, ypač – vaisių, daržovių skyriuose.
Seniau tai labai priklausė nuo sezono. Žiemos metu daugelis vaisių ir daržovių tiesiog nebuvo prieinami. O dabar praktiškai visus metus galima gauti šviežių vaisių ir daržovių.
– O kokią įtaką mūsų maistui padarė įvairių maisto pramonėje taikomų technologijų vystymasis, nauji papildai, priedai?
– Tai taip pat daro didelę įtaką. Galiu pasakyti, kad maždaug prieš 25 metus Japonijoje buvo sukurta vadinamoji funkcionaliojo maisto koncepcija. Na, ir ji labai sparčiai vystosi. Šiuo metu tokių maisto produktų kiekis visame pasaulyje labai sparčiai didėja. Manoma, kad funkcionalusis maistas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą, būtent ir yra mitybos ateitis.
Na, maisto pramonės iššūkiai sykiu yra susiję ir su tuo, kad reikia būti pasirengusiems ir mokėti pagaminti tokius maisto produktus, kurie užtikrintų sveikatą.
– Ar šiandien galima suderinti maisto kainą, kokybę ir naudą?
– [...] Viskas priklauso nuo kainos ir kokybės. Žinoma, tikėtis nupirkti labai pigų produktą, kur būtų sudėtos visos brangios žaliavos, vargu ar galima, nes gamintojas negalėtų pagaminti tokio produkto.
Tačiau vėlgi norėčiau pasakyti, kad, jei produktai pigūs, tai nereiškia, kad jie yra nekokybiški. Jie visų pirma turi atitikti visus saugos reikalavimus. Žinoma, kalbant apie mėsos produktus, paskaičius etiketę, galime matyti, kad ten įdėta ne tos rūšies mėsa, prastesnė, bet toks produktas turi atitikti tai produktų rūšiai keliamus reikalavimus. Visų pirma – saugos. [...]
– Užsiminėte apie maisto saugą, tuos pasikeitimus, maisto technologijų tobulėjimą. Kaip manote, ar pasikeitė kas į geresnę pusę maisto saugos, valdymo ir tikrinimo srityse? Daug kas mano ir sako, kad gamintojams svarbu parduoti daugiau ir pagaminant pigiau.
– Na, aš labai gerai pažįstu Lietuvos maisto gamintojus. Tikrai jų filosofija nėra tokia. Žinoma, siekiant išgyventi, tiesiog privalai pagaminti, parduoti produktus ir gauti tam tikrą pelną arba bent jau neturėti nuostolių, nes kitaip bus bankrotas. Tačiau tikrai gamintojai stengiasi gaminti produktus, kurie patiktų vartotojams ir rūpinasi saugos dalykais. Kitaip šiais laikais tiesiog neįmanoma.
Mes šiuo metu tikrai turime daug geresnę maisto saugos užtikrinimo sistemą, negu ji buvo, pavyzdžiui, prieš 40 metų. Be to, besivystant mokslui ir technologijoms, turime daug daugiau galimybių pasirūpinti savo maisto sauga, nustatyti, sakykime, įvairias rizikas, kurios kyla, gaminant maisto produktus.
Jau 40 metų esu šioje srityje. Maisto produktų gaminimo įstaigose teko lankytis ir prieš 40 metų, ir dabar. Jos skiriasi kaip diena nuo nakties: visos sanitarinės, higieninės sąlygos, priemonės, kurias jie turi užtikrinti saugą maisto gamybai. Be abejonės, padėtis maisto pramonėje smarkiai pagerėjusi.
– Į LRT RADIJĄ paskambinęs klausytojas sakė, kad nėra net ko lyginti maisto skonio prieš 40 metų ir dabar. Anot jo, anksčiau viskas buvo natūralu. Tai, profesoriau, kaip Jūs manytumėte, ar šiandien dar išliko natūralaus maisto, kurį galėtume pavadinti tradiciniu, lietuvišku?
– Žinote, gal man prieš 40 metų irgi viskas buvo gražiau (juokiasi). Na, čia, tai – tikriausiai jaunystė, kuri geriau iškenčia visokius nepriteklius.
Dėl to natūralumo žmonės perdeda. Atsimenu, kad prieš 40 metų, kai žmonės namuose gamindavo mėsos produktus, konservuodavo juos žiemai, ten dėdavo nitritus vos ne saujomis. O dabar visa tai labai griežtai prižiūrima. Tos dozės yra labai griežtai reglamentuojamos.
Gal čia turime omenyje tai, kad dabar yra įvairių mėsos pakaitalų: iš sojos baltymų, pieno išrūgų baltymų. Tačiau tai nereiškia, kad šie produktai yra nenatūralūs. Jie yra natūralūs, tik galbūt kitaip perdirbti.
