„Būti veganu nereiškia būti nešiuolaikišku“, - tikina ji ir atskleidžia savo gyvenimo istoriją, kaip kirpėja iš Lietuvos tapo kitus įkvepiančia sveikos gyvensenos mokytoja.
- Papasakokite savo istoriją, kada įvyko didysis pokytis – perėjimas iš visiems įprasto maitinimosi į sveiką – veganišką, žaliavalgį? Kokios aplinkybės tai nulėmė?
- Labai sunku būtų įvardinti tikslią datą, kada prasidėjo didieji pokyčiai, nes jie neįvyksta per dieną. Veganizmas, žaliavalgystė yra gyvenimo būdas, ne tik lėkštės turinys... 2005 metais aš atvykau į Dubliną. Kadangi šioje šalyje tuo metu pagerėjo gyvenimo sąlygos, pradėjau lankytis sporto klube bei sveikiau maitintis. Nors mano mityba buvo visavalgiška, tačiau racione atsirado daugiau daržovių, ryžių, liesos ir tik garuose virtos mėsos. Šie pokyčiai padailino mano kūno formas, tačiau neapsaugojo nuo ligų.
Mane kankino odos alergija, žiema nepraeidavo be peršalimų, jausdavausi mieguista ir pavargusi, o galiausiai pajutau skausmus keliuose. Jį sukeldavo ir orų permainos, ir ilgesni pasivaikščiojimai. Bėgioti darėsi skausminga. Taigi, pabudusi vieną rytą bandžiau pakilti ir suklupau. Šis rytas buvo veganizmo pradžia.
Nuo tos dienos į darbą aš nebegrįžau (tuo metu dėl kalbos barjero dirbau rankinių kompanijoje - sandėlyje, nors pagal profesiją esu kirpėja). Ilgą laiką teko lankytis pas medikus, fizioterapeutus.
- Ką nusprendėte daryti?
- Aš pasiryžau... trisdešimties dienų gydomajam badavimui. Ilgą laiką studijavusi apie šį pamirštą ir slėptą galingiausią gydymo būdą ir nusprendžiau pabandyti. Prarasti neturėjau ką, o ir žinojau, kad nutraukti visada galėsiu. Po poros savaičių nebejutau jokių skausmų keliuose, o po mėnesio tapau nauju žmogumi. Su nauju rytojumi ir naujais siekiais. Gydomasis badavimas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kaip valgyti, miegoti, kvėpuoti ir išsivalyti kartas nuo karto savo organizmą.
Po gydomojo badavimo aš perėjau prie veganiškos mitybos. Žinojau, jei grįšiu prie ankstesnės mitybos, organizmo valymo rezultatai bus tik laikini ir kūnas vėl užsiterš, o kartu grįš ir visos ankstesnės ligos. Taip palaipsniui sužinojau apie žaliavalgystę (tuo metu Lietuvoje ji dar nebuvo populiari).
Kuo daugiau domėjausi, mokiausi, bandžiau, tuo labiau mane žavėjo šios mitybos paprastumas ir galia. Atrodė, kad su kiekviena diena pradėjau vis geriau jaustis, nors ir su menkais nuklydimais, vis tobulėjau. Pradėjau mažiau miegoti, geriau jaustis, mintys tapo skaidresnės, širdis laimingesnė, o aš pati tapau geresniu žmogumi.
- Koks buvo tas kelias? Ne vienas esame bandę laikytis dietos ir žinome, kaip sunku keisti savo įpročius...
- Pokyčiai niekada nebūna lengvi. Didžiausia problema - žinių ir valios trūkumas, o ne patys pokyčiai. Jei nuo pat gimimo mums būtų ugdoma valia ir tėvai mokėtų klausytis kūdikio kūno kalbos, užaugę žmonės į viską žiūrėtų šiek tiek kitaip ir žymiai paprasčiau.
Kaip pavyzdį paminėsiu kūdikius, kurie nenoriai valgo ar visiškai atsisako mėsos. Tuomet tėveliai griebiasi gudrybių - įmaišo mažų gabaliukų į košeles, sriubas. Taip pamažu, apgavystės būdu, mažyliai adaptuojasi prie tokio mitybos būdo, kurį vėliau pakeisti be galo sunku. Vaikučių mitybos įpročiai nervinėje sistemoje susiformuoja per pirmus 6 mėnesius, pradedant primaitinti. Jei kūdikiai galėtų patys pasirinkti, augdami jie būtų vegetarais.
Pokyčiai man, užaugusiai visavalgių šeimoje, kurioje pagrindiniai mitybos produktai buvo mėsa, pienas, miltai, bulvės, išties nebuvo lengvi, tačiau esu dėkinga savo ligai, savo kūno ženklams, kurie parodė man, kad laikas keistis ir ne rytoj, o dabar. Galbūt iš savo gyvenimo aš galėčiau išbraukti keletą metų dėl ligų, tačiau tikiu, kad jis prailgės, galbūt, net dešimčia...
Svarbiausia, kad taip gyvenant galima išvengti įvairių negalavimų - aukšto kraujospūdžio, aukšto cholesterolio, artrito, osteoporozės, širdies ligų, infarkto, insulto ir net vėžio. Kaip ir visavalgiai, veganai bei žaliavalgiai taip pat sensta, tačiau šis procesas sulėtėja, o tuo galime įsitikinti būtent žvelgdami į tuos žmones, kurie taip gyvena jau keliasdešimt metų.
- Kaip į jūsų pokyčius reagavo artimieji?
- Mano šeima - nuostabūs ir tolerantiški žmonės. Niekada manęs nekritikavo ar nesistengė pakeisti mano nuomonės, mano gyvenimo būdo. O ar galėtų? Veganizmas, gydomieji badavimai padėjo ne tik išvengti operacijos, bet ir apsaugojo mane nuo visų kitų galimų ligų.
- Kas sunkiausia pradedančiajam keistis? Teko girdėti nusiskundimų, kad pradžioje žmones erzina kitų įkyrus maisto piršimas, perdėtas klausinėjimas.
- Sunkiausia žmonėms nugalėti baimės jausmą. Visgi mėsos ir pieno „nauda“ mums buvo diegiama nuo mažų dienų. Žmonės baiminasi pokyčių pradžioje, kad kažko gali pritrūkti, baiminasi, kad gal per mažai žino, o pradėję domėtis, pasimeta dėl informacijos gausos ir abejoja, kuo tikėti.
Atsiranda daug prieštaringų nuomonių. Atsiras ir po šio straipsnio. Kažkas pritars, kažkas nuteis. Aš siūlyčiau apie tai garsiai nekalbėti tiems, kurie yra pereinamajame laikotarpyje, visų pirma pasirūpinti savimi, o tada skleisti sveikatingumą aplink save.
Tai, kas nauja, nežinoma, nesuprantama - dažnai iššaukia neigiamas reakcijas, replikas, nuomones. Buvo laikai, kai Rusijoje jogos mokytojus ir propaguotojus uždarinėdavo į psichiatrines ligonines ir manydavo, kad tai nusikaltimas, neleistinas, netoleruotinas gyvenimo būdas. Tai jau praeitis... Ateis laikas, kai niekas nebesistebės veganišku, žaliavalgišku gyvenimo būdu ir tai pasirinkusiems žmonėms psichologiškai bus lengviau nei yra dabar.
- Ar kada nors pagalvojote, kad būsite sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, lektorė? Kokius mokslus teko baigti ir kokius darbus dirbti? Ar tai buvo susiję su jūsų dabartine veikla?
- Pagal profesiją aš esu kirpėja. Nemanau, kad toli nukrypau. Tada domino išorinis žmogaus grožis, o dabar dar ir vidinis. Kalbu ne tik apie žmogaus asmenybės grožį. Kalbu apie švarų, sveiką žmogaus organizmą, žarnyną. Išties nebūčiau pagalvojusi, kad būsiu sveiko gyvenimo būdo mokytoja, nes tai, kaip gyvenau anksčiau (net ir visavalgis pritartų), buvo nesveikas gyvenimo būdas.
Dirbti pradėjau dar būdama nepilnamete. Darbas man nesvetimas. Visada supratau, kad norint kažko pasiekti, vien svajonių neužtenka. Aš manau, kad žmogus niekada nenustoja mokytis ir tobulėti, nesvarbu, ar tai privačios, ar valstybinės mokymo įstaigos, ar tai gyvenimo mokykla. Aš pati nenustoju mokytis, lankau įvairius kursus, stengiuosi tobulėti savo srityje, mokausi iš kitų ir iš savęs.
- Kada supratote, kad norite kitiems papasakoti tai, ką jūs patyrėte?
- Pasakoti apie šį gyvenimo būdą savo aplinkos žmonėms pradėjau savo pokyčiu pradžioje. Visiems buvo įdomu ir nauja. Artimi draugai matė mano sveikatos pagerėjimą, ypatingai po gydomojo badavimo, stebėjosi ir pamažu pradėjo domėtis patys.
- Kuo jūs pati domitės? Kaip leidžiate laisvalaikį?
- Jei turėčiau galimybę gyventi kelis šimtus metų, norėčiau labai daug mokytis, būtent dėl to, kad mane domina labai daug įvairių dalykų. Ne veltui baigiau kirpėjos mokslus, nes mane visada žavėjo, kaip kardinaliai galima pakeisti žmogų, pritaikius jam tinkamą plaukų kirpimą, spalvą.
Domina mane ir makiažo subtilybės. Nors žaviuosi ir natūraliu žmogaus grožiu, tačiau į tai žiūriu kaip į dar vieną meno išraiškos būdą. Domiuosi ir kūno piešiniais (tatuiruotėmis),visada norėjau išbandyti žurnalistės „duoną" (jau teko šiek tiek pasidarbuoti šioje srityje). Taip pat domina namų dizainas, mada, rankų darbo menas, dailė (manau, kad pati neblogai piešiu). Taip pat - dokumentika įvairiu įvairiausiomis temomis, be abejo, knygos.
Pastaraisiais metais skaitau tas, kurios susijusios su medicina, mityba, sveiku gyvenimo būdu. Mane žavi šokiai (salsa, latino, street dance, hip-hop dance ir kt.). Manau, kad amžiaus ribų šokiams nėra, tad viliuosi, kad dar turėsiu progų pasimokyti. Muzika man patinka įvairi - nuo gamtos, gitaros, pianino, saksofono garsų iki poproko, house, techno muzikos, renkuosi pagal aplinką ir nuotaiką.
- Esate labai šiuolaikiška...
- Daugelis dažnai nustemba pamatę mane ir sužinoję pomėgius. Žaliavalgystę ir veganizmą žmonės linkę gretinti tik su „atsiskyrėlišku" gyvenimo būdu gamtos prieglobstyje ir būnant tikru natūralistu. Man patinka miesto gyvenimas, tam tikras judesys, šurmulys, be to, ar gi galėčiau iš čia pabėgti? Juk čia tiek daug žmonių, kuriems reikalinga mano pagalba. Būti veganu nereiškia būti nešiuolaikišku, o ir tokių yra be galo įvairių žmonių.
- Esate ir mama. Koks šiuolaikinės mamos modelis jus žavi, kas jums gražu? Kokia stengiatės būti jūs pati?
- Taip, aš esu mama. Mano sūneliui Evanui gruodžio viduryje sueis dveji su puse metukų. Šiuolaikinės mamos? Manau, jos tapo per daug „šiuolaikinės", daugelis iš jų nenori pagimdyti natūraliai, be nuskausminamųjų, net ir žinant jų šalutinius poveikius, maitinti savo kūdikėlių krūtimi (nekalbu apie mamytes, kurios negali dėl sveikatos problemų), kai nebenori mažylių glausti, nešioti, myluoti, miegoti šalia, nes bijo, kad taps „rankinukais", „mamyčiukais".
Aš manau, kad reiktų glausti, myluoti, čiūčiuoti tol, kol yra galimybės, o to juk taip jiems reikia. Nesuprantu rūkančių mamų, geriančių mamų. Mes esame pavyzdžiai savo vaikams. Ar nereikėtų būti geriausiais, kokiais tik galime būti? Juk tai viskas, kas yra mums svarbiausia.
- Atrodote labai charizmatiška, gyvybinga moteris. Iš kur jūsų energija, meilė?
- Kaip kovojate su liūdnesnėmis nuotaikomis, mintimis?
- Kaip ir visi žmonės, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo, taip pat susiduriu su liūdnomis akimirkomis ar dienomis. Būna ir man dienų, kai išlipu iš lovos „ne ta koja“ ar kažkas nuliūdina. Tai normalu, be tokių akimirkų nepažintume, kas yra tikrasis džiaugsmas. Tad reikia net tai priimti pozityviai.
Liūdnomis dienomis daugiau apmąstai, pabūni vienas ir kitą dieną, galbūt tampi geresniu sau, kitiems, supratingesniu ir atlaidesniu, pasimokiusiu iš savo ar kitų klaidų, priimi tai kaip pamoką, o ne kaip kažką nesibaigiančio. O geras miegas visada padeda.
- Koks jūsų gyvenimas Dubline? Kuo jis skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje?
- Airija labai skiriasi nuo Lietuvos. Nenorėčiau įvardinti pliusų ar minusų, nes taip atrodyti gali tik man, o ne kitam žmogui, gyvenančiam čia ar Lietuvoje. Manau, kad kiekvienas turime gyventi ten, kur mums yra gera, kur jaučiamės, kad ten mūsų namai. O Dublinas ir tapo mano namais.
- Kodėl nusprendėte gyventi Airijoje? Ar negalvojate apie grįžimą į Lietuvą?
Pirmuosius adaptacijos Airijoje metus galvojau, kad grįšiu, tačiau bėgant laikui viskas pasikeitė. Į Airiją atvykau visai netikėtai, nes pirmiau išvykau į Angliją. Džiaugiuosi, kad viskas pasisuko būtent taip. Man čia gera, o kaip bus ateityje, negaliu iš anksto spręsti, bet į Lietuvą negrįšiu gyventi.
- Ar dažnai čia atvykstate? Ką veikiate būdama Lietuvoje?
- Į Lietuvą grįžtu gan retokai. Kartą per metus. Kai grįžtu, visada aplankau šeimą, gimines, keletą likusių draugų. Kai šių metų rugsėjį lankiausi Vilniuje, surengiau savo „Facebooko“ grupės susitikimą, į kurį atvyko be galo nuostabūs žmonės. Noriu dar kartą jiems visiems nuoširdžiai padėkoti...
- Šiuo straipsniu norisi paskatinti nors vieną žmogų keistis, nebijoti, ryžtis. Patarkite, nuo ko reikėtų pradėti?
- Visų pirma reikia kaupti žinias, susirasti bendraminčių, tokį pat gyvenimo būdą propaguojančių draugų ar gyvenimo būdo mokytoją, kurie galėtų palaikyti silpnumo akimirkomis, paskatinti, džiaugtis kartu ir siekti geresnio bei sveikesnio rytojaus.
Aš norėčiau į tokias grupes, susibūrimus pakviesti burtis ir visavalgius, nesvarbu, kad jūs gyvenate kitokį gyvenimo būdą ar į viską žiūrite šiek tiek kitaip. Net ir būnant visavalgiu savo mitybą galima paįvairinti be galo gardžiais veganiškais, žaliavalgiškais patiekalais. O tai jau ir bus sveikiau. Galima pasigaminti kokį nors sveiką veganišką, žaliavalgišką gardėsį ar tiesiog dar neskanautas salotas garnyrui.
Norėtųsi, kad vieni kitus priimtume kaip draugus, o ne priešus. Visi mes esame nuostabūs. Kažkas pasikeitė prieš dešimtmetį, kažkas prieš metus, o kažkas gal pasikeis po dešimties ateinančių metų.
Kiekvienam ateina savas laikas, o jei jis ir neateis, galima juk pasistengti tiesiog gyventi sveikiau. Visi tai galime ir tai tik į naudą. Juk suprantame, kad gerti šviežiai spaustas sultis yra sveikiau nei gerti gazuotus gėrimus, kad valgyti daugiau žalio neapdoroto maisto yra labai sveika, štai ir burkimės visi kartu, bandykime, ragaukime.
- Papasakokite keletą įkvepiančių pavyzdžių, kaip pasikeitė žmonių gyvenimai, kai jie tapo vegetarais, veganais ar tiesiog pradėjo keisti savo gyvenimo būdą.
- Pavyzdys yra kiekvienas veganas ar žaliavalgis, kuris galėtų papasakoti, kokią naudą jam duoda būtent šis gyvenimo būdas. Jei žmogus įveikia pereinamąjį laikotarpį, detoksikacijos periodą, viską daro palaipsniui, sąmoningai suvokdamas savo poelgius, jis negrįžta prie senųjų gyvenimo įpročių. Nuklydimų būna daugeliui, tačiau visi jie visgi gyvena sveikiau, nei gyveno prieš tai. O tai jau ir yra be galo nuostabu.
- Norisi išgirsti ir keletą esminių faktų, kodėl šiuolaikiniam žmogui reikėtų žiūrėti, ką jis valgo?
- Būtų galima vardinti be galo daug faktų, kodėl žmonėms reiktų keisti savo mitybą. Tokie faktai yra skelbiami kas dieną ir supa mus. „Gyvi faktai“ esame mes patys ir mūsų artimiausi žmonės, toli žiūrėti nereikia.
Mes esame labiausiai serganti žmonija istorijoje. Kokių dar faktų žmonėms reikia? Kai kūdikiai gimsta nutukę ir sergantys, kai negaluoja pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais ir metais... Faktų ieškoti nebereikia, o tik imtis kardinalių pokyčių, nes tik mes galime visa tai sustabdyti ir užtikrinti sveiką rytojų ne tik sau, bet ir savo vaikams.
- Jūs vedate paskaitas apie sveiką gyvenimo būdą. Ar galima kardinaliai keisti savo mitybos įpročius besilaukiant ar maitinant kūdikį?
- Kardinaliai nerekomenduotina keisti mitybos įpročių besilaukiančiai ar maitinančiai krūtimi moteriai, nes prasideda detoksikacija, organizmas valosi nuo toksinų, kurie patektų ir į besivystantį kūdikėlį ar į motinos pienelį. Tačiau pokyčiai ne tik kad galimi, bet ir būtini, norint užtikrinti sveikatą ne tik sau, bet ir mažyliui. Tiesiog jie turi vykti palaipsniui.
- Kokie pagrindiniai signalai, kad žmogui jau reikia susimąstyti apie savo mitybą.
- Nereikia laukti kažkokių signalų, kad pradėtum sveikiau maitintis, nes dažnai būna taip, kad sulaukus signalo, laiko pokyčiams jau nebelieka... Rūpinkitės savimi jau nuo dabar, o ne tada, kai gali būti net ir per vėlu. Aš turėjau galimybę pasikeisti ir pasveikti, o kiek daug tokių, kurie galimybės jau nebeturi. Tiesiog apgalvokite tai savyje.
- Jūs esate sveikos gyvensenos lektorė. Galbūt ne tik? Kokie jūsų ateities planai, troškimai?
- Planų, svajonių išties yra be galo daug, viskas, aišku, susiję su sveiku gyvenimo būdu (veganizmu, žaliavalgyste, gydomuoju badavimu ir ne tik tai..). Kad viskas taptų realybe, ne visada reikia apie tai šnekėti, reikia daugiau daryti nei kalbėti.
O troškimas ir išties palinkėjimas mano būtų, kad žmonės suprastų, jog nėra taip svarbu, kaip gyvena kiti, svarbiausia yra pasirūpinti ir tikėti tuo, kaip gyvename mes patys. Mano ar kažkieno gyvenimo būdas gali nedaryti įtakos jums, o štai jūsiškis jums įtaką tikrai padarys.
