Tam pritaria ir „Goodlife” sporto klubo asmeninė trenerė Simona Šilenskytė.
- Balansas, pusiausvyra, koordinacija … Ar kalbame apie tą patį kūno gebėjimą?
- Taip, apie tą patį. Balansas ir pusiausvyra – sinonimai. Pasirodo, kad lietuvių kalboje žodis „balansas” vartojamas kai kalbame apie tam tikrą nustatomą, išmatuojamą dalykų santykį, o „pusiausvyra” – kai kalbame apie dvasinius ir kitus sunkiai išmatuojamus dalykus. Net kai kalbame apie kūno gebėjimus, turėtume sakyti ne kūno balansas, o pusiausvyra.
O štai pati pusiausvyra yra koordinacijos rūšis, priklausanti nuo vestibiuliarinio aparato funkcijų, regėjimo, gebėjimo išlaikyti kūną taisyklingoje padėtyje stovint ar judant, susigaudyti erdvėje. Ji taip pat koordinuoja kūno judesius, dalyvauja motorikos valdymo procese. Pusiausvyrą galėtume apibrėžti kaip gebėjimą išlaikyti stabilią kūno padėtį mažame plote, atliekant įvairius judesius, skirtingu greičiu.
Koordinacija – tai organų ir sistemų veiklos darna, kurią lemia jaudinimo ir slopinimo procesų dermė centrinėje nervų sistemoje. Judesio koordinacija yra atsakinga už gebėjimą greitai išmokti naujus judesius, juos jungti į derinius, tiksliai atlikti juos besikeičiančiomis sąlygomis. O pusiausvyra yra koordinacijos rūšis, kuri priklauso nuo jutimų ir tarpraumeninės koordinacijos darnos.
- Kaip šie gebėjimai ar jų praradimas daro įtaką mūsų gyvenimui? Kada vertėtų sunerimti? O gal neverta baimintis, jei negali pastovėti ant vienos kojos? Gal gyvenimo kokybė nuo to nenukentės?
- Manau, kad netekus šių gebėjimų būtų tikrai sunku. Negalėtume atlikti ne tik sudėtingesnių, bet ir paprasčiausių kasdienių veiksmų. Pabandykite užsimerkti ir iš vieno kambario pereiti į kitą. Tai tikrai įmanoma, nes mes turime vizualinę atmintį ir susigaudome erdvėje, tačiau, jei vieną dieną jos netektume ši užduotis taptų sunkiai įgyvendinama.
Išties pusiausvyrą galima suskirstyti į du tipus: statinę (gebėjimą nejudant išlaikyti pastovią kūno padėtį reikiamomis pozomis) ir dinaminę (gebėjimą išlaikyti pusiausvyra atliekant judesius). Abu tipai priklauso nuo gebėjimo išnaudoti signalus, gaunamus regėjmo, vidinės ausies, raumenų ir sąnarių receptorių dėka. Tačiau jos abi neturi glaudaus ryšio.
Pavyzdžiui, jeigu jūs puikiai pastovite ant vienos kojos, tai nereiškia, kad taip pat puikiai sugebėsite slidėmis nučiuožti nuo kalno. Grįžtant prie koordinacijos, noriu paminėti, kad mūsų kūnas yra labai protingas ir praradus vieną gebėjimą jis susikoncentruoja ir sukaupia daugiau energijos ties kitu veiksniu.
Pavyzdžiui, žmogui praradus regėjimą pusiausvyra gali būti stabilizuojama koncentruojantis ties vestibiuline (nustato kūno judėjimo kryptį ir greitį) ir propriocepcine (informuoja apie atskirų kūno dalių tarpusavio padėtį) informacija.
- Kokiuose judesiuose atsispindi koordinacijos bei pusiausvyros kokybė ar jos trūkumas? Kokią svarbą šios savybės užima testuojamų savybių kontekste?
Sporto klube specialaus pusiausvyros testo neturime, tačiau jis atsispindi daugelyje užduočių. Net stovint ant svarstyklių galime pamatyti, kaip žmogus geba išlaikyti pusiausvyrą, ar nesvirduliuoja, ar nusimovęs batus ir atsistojęs greitai sugeba grįžti į vertikalią poziciją. Atliekant pagrindinių judesių testą galime įvertinti, kaip žmogus sugeba atlikti naujus judesius besikeičiant sąlygoms (pvz., paprastas įtūpstas, įtūpstai einant, įtūpstas užkėlus koją ant aukštesnės platformos).
Jei žmogui vienas ar kitas judesys sekasi prasčiau, jį reikia tobulinti. O tai daroma ne tik pagrindinės treniruotės metu. Prieš pagrindinę treniruotės dalį sportuojančiam reikia atlikti ir tempimo pratimų, vienas jų – keturgalvio raumens tempimas koją uždėjus ant kamuolio. Šio judesio metu plokštuma pasikeičia, atsiranda nestabilumas ir tai taip pat padeda lavinti pusiausvyrą.
- O jei koordinacijos sutrikimai rimti – nuo ko pradėti? Kaip palaipsniui progresuoti? Kaip ugdyti tiek statinę, tiek dinaminę pusiausvyrą? Kokia pratimų seka galėtų pagelbėti?
- Žmogaus pusiausvyrai įtakos turi įvairūs fiziniai sveikatos sutrikimai (nugaros bei kitų kūno dalių iškrypimai, osteoporozė, reumatoidinis artritas ir t.t.). Mes turime rūpintis savimi ir ieškoti priemonių, padedančių mažinti diagnozės rezultatus. Fizinis judėjimas yra viena iš pagrindinių priemonių.
Visų pirma, supratę, kad jaučiatės neįprastai, pajutę skausmus būtinai kreipkitės į gydytojus, kineziterapeutus. Žinant, kas trukdo jūsų koordinacijai ir pusiausvyrai, lengviau galima parinkti tinkamus pratimus. Palaipsniui pratimų pakartojimų skaičių reikia didinti, vėliau keisti svorį su kuriuo atlikote pratimus ir tik tada keisti pačius pratimus. Statinę pusiausvyrą galima pradėti treniruoti tiesiog stovint užmerktomis akimis, vėliau atsistoti ant vienos kojos, ant aukštesnės platformos, sumažinus platformos plotą, pasirinkus nestabilią platformą.
Na, o dinaminės pusiausvyros pavyzdžių gali būti labai daug. Pavyzdžiui, paprastas ėjimas siaurame plote, ėjimas viena linija, ėjimas ant platformos, ėjimas siaura platforma, ėjimas užsimerkus, ėjimas ir kojos kėlimas ir .t.t.
