Ji nuo seniausių laikų vartojama peršalimo ligoms gydyti bei profilaktikai. Prisiminkime pagrindinius būdus.
Pajutus pirmuosius peršalimo požymius patariama nakčiai padaryti kojoms šiltą vonelę su druska ir apsimauti šiltas vilnones kojines.
Išvalo gleives
Matyt, populiariausias būdas peršalus gerklės skausmą, kosulį malšinti skalaujant druskos tirpalu. Arbatinis šaukštelis druskos išmaišomas stiklinėje šilto vandens. Gerklė po keletą sekundžių skalaujama keturis šešis kartus per dieną.
Druskos tirpalas susilpnina storą gleivių sluoksnį, kuris sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijos mikrobams. Skalaujant jie pasišalina kartu su gleivėmis.
Tačiau kai kurie gydytojai įspėja, kad gerklę yra saugiau skalauti vaistažolių tirpalu. Anot jų, per stiprus druskos tirpalas gali dar labiau išdžiovinti sudirgusią gleivinę. Todėl stiklinėje vandens gali pakakti ištirpinti tik pusę arbatinio šaukštelio druskos.
Rečiau sirgo
Manoma, kad gerklės skalavimas druska gali padėti ne tik susirgus, bet ir saugantis nuo gripo ir peršalimo ligų. Tokią prielaidą leidžia daryti ir amerikiečių mokslininkų tyrimas. Jie sezoninių infekcijų metu du mėnesius stebėjo 400 savanorių. Dalis iš jų turėjo tris kartus per dieną gerkles skalauti druskos tirpalu.
Eksperimento rezultatai parodė, kad ši grupė žmonių net 40 proc. rečiau sirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis nei kita kontrolinė savanorių grupė. Skalaujantys gerklę druska žmonės net ir pagauti infekcijos turėjo lengvesnius simptomus.
Skalauti silpnu druskos tirpalu galima ne tik gerklę, bet ir nosį. Aišku, kai kurie specialistai pataria tai daryti ypač atsargiai, kad nenudegtų jautri gleivinė. Skalauti nosį reikėtų pradėti vos pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tačiau ši procedūra padeda ir stipriai užsikimšus šnervėms.
Efektyvu – pakvėpuoti
Vienas labai gerų pagalbos būdų peršalus – inhaliacijos. Šilti garai gerai pasiekia gerklės gleivinę, nosies ertmę. Į inhaliacijoms skirtą litrą karšto vandens įberiami 2 valgomieji šaukštai druskos (gali būti ir kitokia koncentracija) ir užsidengus rankšluosčiu 10–15 minučių pakvėpuojama.
Jei gydoma nosiaryklė, kvėpuojama pro nosį. Gydant bronchus įkvepiama pro burną, o iškvepiama pro nosį. Druska dezinfekuoja ir ramina uždegimą.
Inhaliacijas priklausomai nuo simptomų galima atlikti 3–4 kartus per dieną. Jos nerekomenduojamos, jei stipriau karščiuojama daugiau nei 37,5 ºC, jautri nosies gleivinė, sergama širdies nepakankamumu, vargina aukštas kraujo spaudimas ir kt.
Ypač efektyviai padeda imunitetą sustiprinti druskos kambariai, kur pučiamas sausas druskos aerozolis.
Geriau tinka jūros druska
Pajutus pirmuosius peršalimo požymius patariama nakčiai padaryti kojoms šiltą vonelę su druska ir apsimauti šiltas vilnones kojines. Kojas galima šildyti ir pakaitinta druska (iki 60 ºC). Joje laikyti pėdas, kol druska atvės. Procedūrą kartojama iki 5 kartų per dieną.
Dar kitas būdas: išversti medvilnines kojines, jas pabarstyti druska, vėl išversti ir apsimauti. Tada gulti į patalą ir prie kojų pridėti šildyklę. Tokios aplikacijos aktyvina imunitetą.
Kaip ir kitoms procedūroms, rekomenduojama naudoti jūros, kurioje yra daugiau nei 80 įvairių mineralų, arba paprastą rupią druską.
Verta žinoti
Druska sukelia patogeninių mikrobų ir virusų žūtį. Kai jos trūksta, susidaro palankios sąlygos įvairioms infekcinėms ligoms.
Daugelį druskos gydomųjų savybių lemia pagrindinė jos sudedamoji dalis – natrio chloridas.
Natrio chloridas dalyvauja palaikant ir reguliuojant vandens ir druskų pusiausvyrą žmogaus organizme, nervinių ląstelių impulsams perduoti ir kt.
Iš valgomosios ir jūros druskos gaminami tirpalai, kurie naudojami pacientų reabilitacijai po sunkių ligų bei operacijų.
Druskos koncentracija kraujo plazmoje yra tokia pat kaip jūros vandenyje.
