„Kvėpavimas negali būti skirstomas į taisyklingą arba ne. Jis gali būti sąmoningas arba ne. Nesąmoningai kvėpuojame visą gyvenimą, nuo pirmos gimimo sekundės. Kuomet stebime savo kvėpavimą arba bandome keisti nesąmoningai susiformavusius kvėpavimo įpročius – tada kvėpuojame sąmoningai“, – pasakoja sąmoningo kvėpavimo mokytoja Eglė Stripeikienė.
Kiekvienas puikiai suprantame – kvėpavimas žmogui yra gyvybiškai būtinas. Mes pradedame kvėpuoti, kai gimstame ir vos tik liaunamės – mirštame. Nesąmoningas kvėpavimas tai gamtos duotas instinktas ir atrodo nėra reikalo stebėti kaip mes kvėpuojame. Visgi sąmoningas kvėpavimas daug tūkstantmečių visame pasaulyje naudojamas kaip veiksminga proto kontrolės praktika, holistinės terapijos būdas.
E. Strepeikienė pasakoja, kad pastebėjus savo kvėpavimą įtampos ir susijaudinimo arba atsipalaidavimo ir ramybės akimirkomis, neabejotinai atkreipsime dėmesį, kaip stipriai jis skiriasi.
„Išgąsčio, skausmo, kančios akimirkomis, kai mintys ir emocijos yra negatyvios, žmogui būdinga įsitempti ir sulaikyti kvėpavimą. Ilgiau užsitęsus tokiai situacijai kvėpavimas darosi paviršutiniškas, plaučių tūris mažėja, organizmas gauna mažiau gyvybinės energijos. Be to, psichologinių traumų, streso, užslopintų emocijų energija kaupiasi įvairiose žmogaus kūno vietose, palaipsniui virsdama skauduliais ir ligomis. Jei nesąmoningi, žalojantys kvėpavimo įpročiai gali susargdinti, tai sąmoningas kvėpavimas gali padėti išgyti“, – sako specialistė.
Vidinės būsenos keitimas kvėpavimo pagalba
Kvėpavimas mums toks natūralus, kad retas kuris sekame kiekvieną savo įkvėpimą ir iškvėpimą. Nieko keisto, juk paprastai net vairuodami negalvojame apie bėgių perjungimą. Rebefingo mokytoja pastebi, kad sekti savo kvėpavimą nuolatos nėra lengva. Visų pirma reikėtų susidraugauti su savo kvėpavimu – keletą kartų dienos bėgyje tiesiog prisiminti ir ramiai pastebėti kaip kvėpuojame: giliai ar paviršutiniškai, lėtai ar greitai, pilvu ar krūtine. Vėliau atkreipkite dėmesį ir į tai, ką jaučiate tuo metu – kokios Jūsų mintys, emocijos, kūno pojūčiai. Palaipsniui tokie, kelių minučių stabtelėjimai kasdieniame bėgime taps labai vertingu įpročiu.
Kitas žingsnelis – vidinės būsenos keitimas kvėpavimo pagalba. Kuo stipresnį įprotį turėsite kasdien prisiminti apie savo kvėpavimą, tuo didesnė tikimybė, kad streso, panikos, baimės, skausmo akimirkomis prisiminsite, jog visada šalia turite veiksmingą įrankį, padėsiantį sunkiu metu. Sąmoningas kvėpavimas padeda atsipalaiduoti ir nurimti ne tik kritinėse situacijose, bet ir po sunkios darbo dienos.
Keletas labai paprastų, tačiau ypač veiksmingų sąmoningo kvėpavimo pratimų:
Dūsavimas. Tai nesąmoningas kvėpavimo refleksas, instinktyvus įgūdis. Mes dūsaujame, kai mums nuobodu, neįdomu arba su palengvėjimu atsidūstame atslūgus įtampai, praėjus baimei, pagaliau kažko sulaukus. Dūsauti galima ir sąmoningai, norint pakeisti vidinę būseną. Padūsaukite sąmoningai keletą minučių be sustojimo. Galite atlikti 20 sujungtų atsidūsėjimų, keletą kartų dienoje, kai jaučiatės įsitempę ir susirūpinę ar negalite užmigti.
Žiovulys. Taip pat nesąmoningas, instinktyvus kvėpavimo refleksas, kuris susijęs su noru rąžytis. Žiovulys natūraliai skatina kraujotaką, gerina smegenų veiklą, padeda reguliuoti ne tik smegenų, bet ir viso kūno temperatūrą, didina žmogaus budrumą. Taigi, jūs galite sąmoningai išnaudoti šį refleksą – pabandykite iššaukti žiovulį specialiai kvėpuodami išsižiojus, tarsi mėgdžiotumėte jį. Atlikite šį pratimą tol, kol pavyks iššaukti tikrą žiovulį. Galite tęsti tiek, kiek jums norisi.
Sujungtas kvėpavimas. Ramiai, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, nedarydami pauzės, būdingos kvėpuojant įprastai. Kvėpuokite, tarsi suktumėte vientisą ratą. Padarykite 20 tokių sujungtų įkvėpimų-iškvėpimų. Galite įkvėpti ir iškvėpti per nosį. Dar geriau, jei turite galimybę pakvėpuoti šiuo būdu gryname ore, plačiai išsižiojus. Šį pratimą galite kartoti kelis kartus per dieną. Jis veiksmingas ne tik kritinėse situacijoje, bet ir norint pasijusti šviežiau bei žvaliau. Nesijaudinkite jei tuo momentu truputėlį apsvaigs galva, tai greitai praeis.
Savarankiškas kvėpavimo stebėjimas ar kvėpavimo įpročių keitimas yra labai veiksmingas. Tačiau norint greitesnio ir stipresnio terapinio efekto, didesnės naudos visam organizmui reikėtų intensyviau padirbėti kartu su specialistu. Tam yra skirtos asmeninės arba grupinės kvėpavimo terapijos –Rebefingo sesijos. Tokių sesijų metu apie 1 valandą kvėpuojama sąmoningai, sujungtu būdu.
Kvėpavimo terapijos nauda mūsų organizmui
Gerėja psichinė sveikata – kvėpavimo terapijos metu patiriama labai gili proto ramybės būsena, kuri yra retas svečias šiuolaikinių žmonių gyvenime. Sesijų metu mokomasi atsipalaiduoti, priimti savo jausmus ir fizinius pojūčius – vyksta gilesnis savęs pažinimas. Tai yra svarbūs žingsniai norint išmokti savarnakiškai atstatyti pusiausvyrą stresinėse situacijose. Stiprėja vidinės ramybės, laisvės ir laimės pojūtis, atsistato savivertė ir kūrybiškumas.
Vyksta detoksikacija – žmogaus organizmas 70 proc. metabolizmo atliekų pašalina per kvėpavimą. Tad kvėpavimo terapijos metu kūnas ypač išsivalo nuo cheminių medžiagų, vaistų, alkoholio, narkotikų pėdsakų organizme.
Gerėja fizinė sveikata. Liaudyje gyvuoja posakis, kad „visos ligos nuo nervų“, tuo tarpu mokslininkai teigia kad apie 70 proc. visų ligų yra psichosomatinės kilmės. Norint pagyti nuo tokių negalavimų, reikalingas holistinis būdas kūno proto ir dvasios balansui atstatyti. Kvėpavimo terapijos metu valosi psichologinių traumų, streso, užslopintų emocijų energijos blokai susikaupę įvairiose žmogaus kūno vietose. Todėl gerėja fizinė savijauta, stiprėja imunitetas, atsparumas ligoms, gerėja miegas.
Atsistato ryšys su tikrąja savastimi. Dėl kvėpavimo terapijos palaipsniui atsistato ryšys su vidine išmintimi, intuicija, širdies balsu. Todėl nuolatos praktikuojant sąmoningą kvėpavimą gerėja gyvenimo kokybė – randamos išeitys iš užstrigusių gyvenimo situacijų, grįžta pasitikėjimas savimi, atsiskleidžia unikalūs gabumai.
