„Valstybinės maisto kontrolės duomenys rodo, kad net 21 procentą patikrinimų metu nustatomų pažeidimų sudaro ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Juos pastebi vartotojai ir apie tokius atvejus praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – sako Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Danguolė Grigalevičienė.
Natūralus – ne visada be konservantų
Neteisingos arba nepilnos informacijos pateikimas maisto produktų etiketėse vartotojui gali pridaryti nemaža žalos. Neseniai viena bendraamžė papasakojo istoriją, kad jai suvalgius vieno gamintojo persikinio su braškių gabaliukais skonio natūralaus jogurto indelį, per 20 minučių raudonomis dėmelėmis pabėrė visą jos veidą, dalį rankų bei nugarą. Prieš kelis mėnesius mergina buvo išsityrusi, jog nėra niekam alergiška. Ant pasirinkto jogurto etiketės jokie įtartini maisto priedai nebuvo nurodyti. Tačiau tuomet dėl kokių priežasčių atsirado raudonos dėmelės? Po penkių savaičių atlikus išsamią jogurto analizę paaiškėjo, kad minėtame jogurte buvo E120. Tai maisto priedas karminas (karmino rūgštis) – raudonas, oranžinio atspalvio turintis dažiklis. Jo stiprus pigmentas nudažo maisto produktus.
Alergologų atliktais tyrimais įrodyta, jog net ir nealergiškiems žmonėms, suvalgiusiems daugiau nei 5 mg/kg karmino, gali įvykti alerginė reakcija, retesniais atvejais gali būti sukeltas anafilaksinis šokas – ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną. Galiausiai paaiškėjo, jog „natūralus“ jogurtas, su etiketėse nepaminėtais gana pavojingais maisto priedais, neretai sukelia ir alergines reakcijas.
Kas iš tikrųjų turi būti ant produktų pakuočių?
Pasak maisto produktų inspektorės, vadovaujantis Lietuvos higienos norma 119:2002 14–24 punktais ir juose pateiktomis išimtimis, ženklinant maisto produktus būtina nurodyti: gaminio pavadinimą, jo sudedamųjų dalių sąrašą, tinkamumo vartoti terminą, visas specialias laikymo, vartojimo sąlygas, gamintojo pavadinimą, firmos vardą bei adresą, išsamią informaciją apie kilmės vietą. Ant produktų pakuočių data rašoma neužkoduota forma šia tvarka: diena, mėnuo ir metai. Produktams, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pakanka nurodyti dieną ir mėnesį; 3–18 mėnesiai – pakanka nurodyti mėnesį ir metus; ilgesnis kaip 18 mėnesių – pakanka nurodyti metus.
„Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas. Pateikiant mitybinį teiginį etiketėje, pateikiant ar reklamuojant maisto produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas. Ženklinimo informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, kad būtų lengva ją įžiūrėti, perskaityti ir neįmanoma ištrinti. Ji neturi būti paslėpta, neryški arba uždengta kitais įrašais arba piešiniais“, – priduria Danguolė Grigalevičienė.
Ryšys tarp maisto produkto pavadinimo ir gaminio savybių
Kartais atrodo, kad prekybininkai laiko mus „kvaileliais“ , nesuprantančiais tikrųjų žodžių reikšmių. Prieš kelias dienas nusprendžiau apsilankyti vieno didžiausių prekybos tinklo Lietuvoje parduotuvėje. Apžiūrėjau keleto kasdien dideliais kiekiais perkamų produktų etiketes. Štai ant braškinio gėrimo pakuotės – užrašas „Sveikai gyvensenai“, nors gaminio sudėtyje yra dažiklių, cukraus, keletas konservantų ir skonio stipriklių. „Šis prekės ženklas iš tiesų gali klaidinti vartotojus“ , – patvirtina Danguolė Grigalevičienė. Apžiūrėjus sulčių pakuotes, ant jų galima matyti: „turinčios daug skaidulinių medžiagų“ , „pripildytos vitamino C“ , tačiau tai dažnai būna tik prekybinis triukas, nes sulčių sudėtyje neretai gausu sintetinių maisto priedų. Užrašas ant maisto produkto turėtų sietis su maisto savybėmis.
Žiūrint į pieno produktus, sausainius, dėmesį patraukia apdovanojimai ir medalių atvaizdai ant pakuočių, kurie daugeliui pirkėjų sukelia pasitikėjimą. Ar kelerių metų senumo medalis neturėtų dingti nuo pakuotės, kai pasikeičia gaminio sudėtis? Maisto produktų gamintojai, kurie ženklinime naudoja teiginius „aukščiausia kokybės garantija“, „meistro kokybė“ patys turi nusistatyti gaminių kokybės reikalavimus, užtikrinti kontrolę, nes teisinio reglamentavimo jiems nėra. Dažnai pirkėjai nežino, ką reiškia kieno nors rekomenduojama kokybė. Vartotojai paprastai neskaito užrašo mažomis raidelėmis „pagaminta pagal užsakymą“ ir kur kas mieliau renkasi brangesnius gaminius lietuviškomis etiketėmis.
„Mūsų šalyje nėra labai populiarūs lenkiški, rusiški, vokiški produktai. Tačiau dabar cukrus ar kiti gaminiai įvežami iš svetur ir fasuojami į lietuviškas pakuotes. Šios apgaulės vartotojai dažnai nepastebi“ teigia maisto ženklinimo specialistai. Produktai, kurie mūsų manymu „pagaminti Lietuvoje“, į prekybos centrus atgabenami iš užsienio bendrovių arba vietos perdirbėjų. Gamintojai taip elgiasi dažniausiai todėl, kad užsisakyti produktų didelėse užsienio gamyklose yra pigiau, negu gaminti pačiam arba dėl to, kad veikia tarptautinių bendrovių sistema, turinčių gamybos linijas ne vien mūsų šalyje.
Nelietuviški užrašai
Neretai tenka matyti ant iš užsienio šalių atvežtų prekių užrašytus pavadinimus, kurie nebūna išversti į mūsų gimtąją kalbą. Tenka spėlioti, ką reiškia keli žodžiai, pavaizduoti medaliai ir kuo jie ypatingi? Parduotuvėje mano dėmesį patraukė guminukai „Haribo Football“. Ant šio gaminio pakuotės angliškai užrašyta, jog tai vaikų mėgiamas saldumynas. Taip pat ant įpakavimo pavaizduotas berniukas su futbolo kamuoliu ir simbolis „Goldener preis 2011“. Tačiau guminukų sudėtyje yra E903, E141, kurie sukelia alergiją ir astmą. Už ką tuomet skirtas apdovanojimas ir kokiu tikslu ant pakuotės pavaizduotas sportuojantis jaunuolis, jeigu gaminys vietoje sveikatos ir naudos teikimo, gali sukelti ligas? Taigi, ar pirkėjai nėra klaidinami?
„Pateikta informacija apie guminukų sudėtį atitinka Higienos normos reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „papildoma ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba“, taigi, tarnyba tiesiog negali vertinti informacijos, pateiktos vokiečių kalba. Viskas pagal taisykles: maisto priedai ir saldainių ženklinimas atitinka Higienos normos reikalavimus“, – aiškina Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Danguolė Grigalevičienė.
Produkto pavadinimas pasako dar ne viską
Padėjusi guminukų pakuotę, visai netoliese pastebiu „Belgišką šokoladą su riešutais“. Belgiškas – tarsi nurodo aukštesnio lygio produktą, todėl ar šokoladas neturėtų atitikti „aukščiausiai rūšiai“ keliamų reikalavimų? Pasak ponios Danguolės, kadangi abipusio pripažinimo principas yra įteisintas, todėl negalima drausti tiekti į Lietuvos rinką bendrus saugos reikalavimus atitinkančius produktus, pagamintus kitose Europos Sąjungos šalyse, nors prekė ir nėra pagaminta mūsų šalyje. Taip yra dėl to, kad gaminio pavadinime vartojamas žodis „Belgiškas“ nenurodo šokolado kokybės, o yra tik šio saldumyno pavadinimo dalis ir vartotojas nėra klaidinamas, nes ant pakuotės yra nurodytas šokolado gamintojas ir jo adresas – pateikiama visa reikiama informacija. Manau, kad dar nesame pakankamai išprusę pirkėjai – todėl „belgiškas“ ar kitas įmantresnis žodis daugelį mūsų gali suklaidinti.
Remiantis Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis, 2012 metais net 20,1 proc. didžiųjų prekybos centrų pirkėjų piktinosi etiketėse netinkamai nurodytomis sudėtinėmis dalimis. 13,02 proc. apklaustųjų teigė, jog jie susiduria su netinkamai nurodytu sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekio netikslumais, o 16,2% sakė, kad nurodyto maisto produkto pavadinimas neteisingas arba klaidinantis. Netinkamas vartoti terminas, gamintojo pavadinimas ar adresas, maisto produkto grynasis kiekis, alergenai ir netoleravimą sukeliančios medžiagos – šiuos maisto produktų etikečių trūkumus vardijo nuo 2,6 proc. iki 12,3 proc. respondentų.
Kaip nelikti apmulkintam?
„Vakar nusipirkau kepaliuką duonos. Ant pakuotės užrašyta: „Natūrali. Pagaminta pagal senolių tradicijas“. Grįžusi namo, sugalvojau paskaityti smulkiomis raidelėmis parašytą sudėtį: skonio stipriklis, ksantano derva, guaro derva. Apie kokias mūsų protėvių tradicijas tuomet galima kalbėti? Juk jie nenaudojo nei jokių dervų, nei kažkokių saldiklių ar stipriklių. Nusivyliau nusipirkta duona“ , – pasakojo „Norfos“ parduotuvėje paklausta ponia Irena. Tam, kad nereikėtų veltui išleisti pinigų, pirkti nežinomos sudėties produktų, o po to pirkti dar vieną panašios rūšies gaminį, nes ankstesnis nepatenkino poreikių (ir taip didinti paklausą – kartu ir vartojimą), reikia atsiminti kelis dalykus.
Visų pirma, pasirinkimui pirkti tam tikrą prekę turėtų daryti įtaką ne patrauklus įpakavimas ar žinoma reklama, o pilna ir teisinga informacija apie produktą, leidžianti jį palyginti su kitais maisto produktais bei išsirinkti priimtiniausią, nekeliantį grėsmės sveikatai. Antra, atkreipkite dėmesį, kad kuo ilgesnis galiojimo laikas, tuo daugiau „pavojų slypi“ maisto produkte. Ir galiausiai, netapkite vartotojų sąmoningumo tikrinimo auka – būkite atidūs ir kuo daugiau domėkitės maisto ženklinimo ypatybėmis.
Tekstas užėmė I vietą Lietuvos vartotojų instituto ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos organizuotame žurnalistinių tyrimų konkurse „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“.
