Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (49)
Paukštvanagis

5 taisyklės, kaip lesinti paukščius žiemą

Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus sako, kad žmogus, lesindamas paukščius žiemą, juos išgelbėja nuo šalčio ir mirties. Nors dalis silpniausių paukščių rudenį patys išskrenda į šiltuosius kraštus, likusieji ne visada pajėgūs pakelti žiemos speigus ir pramisti iki pavasario. GRYNAS.lt ornitologas pasakojo, kokius penkis žingsnius turėtų žengti žmogus, norėdamas ištiesti pagalbos ranką sparnuotiesiems.

Nepradėti per anksti

Daugelis žmonių daro klaidą pradedami paukščius lesinti nepasirodžius pirmajam sniegui, rimtoms šalnoms.

„Tai nėra gerai, todėl, kad pradėdami lesinti anksčiau, žmonės daro meškos paslaugą mirguojantiems paukščiams. Jie turėtų išskristi į pietinius kraštus, tačiau žmonės juos pripratina prie lesyklų, taip savotiškai iškreipdami paukščių migraciją“, - aiškino G. Petkus. Jo teigimu, paukščius reikėtų pradėti lesinti tik tada, kai pradeda spausti pirmasis šaltukas – tuomet bus pasilikę tik tie paukščiai, kurie įprastai žiemoja Lietuvoje.

Paukščiai pripranta prie lesyklos vietos. Ypač kai paspaudžia šaltukas, jie kitur nebeieško maisto. Jeigu nutrauki paukščių lesinimą, nepaberi lesalo tris-keturias dienas, tie paukščiai gali žūti.
G. Petkus

Kita klaida, kuri taip pat neretai kartojama – vandens paukščių - gulbių, ančių - lesinimas užšąlančiuose telkiniuose.

GRYNAS.lt jau rašė „Kodėl šiuo metu nereikėtų lesinti paukščių?“

„Gulbės pripranta prie maisto, niekur neskrenda ir joms atsiranda didelis pavojus prišalti. Jas galima lesinti tik tokiuose telkiniuose, kurie žiemą neužšąla, pavyzdžiui, prie Kauno hidroelektrinės“, - patarė ornitologas.

Įsirengti lesyklą

„Kiekvienam piliečiui reikėtų įsirengti lesyklėlę ir padėti paukščiams žiemą“, - sakė ornitologas, pridurdamas, kad lesyklėlė nebūtinai privalo būti sudėtingos konstrukcijos ir brangi. Jau pagamintą ją galima įsigyti parduotuvėse. Kūrybingesni žmonės lesyklą gali susimeistrauti ir patys.

G. Petkus nurodė, kad pats paprasčiausias būdas, kaip galima pasigaminti lesyklą – iš plastikinio butelio išpjauti kelias landas, paėmus keletą pieštukų ar medinių pagaliukų, pranerti juos per tas landas, kad paukščiai turėtų kur tupėti. Į butelio vidų priberti saulėgrąžų ar kruopų ir pakabinti ant medžio ar pritvirtinti prie palangės iš lauko pusės.

„Iš ekologijos pusės žiūrint, lesyklos gaminimas iš plastiko yra plastiko panaudojimas antrą kartą. Jeigu norima, kad lesyklėlė tarnautų ne vienerius metus, geriausiai būtų ją susikalti iš medžio lentelių. Jeigu nėra kitų galimybių, galima ir iš popieriaus pakuotės iškirpti, bet po to popierius nuo sniego gali sudrėkti, tokia lesykla yra neilgalaikė“, - kelias idėjas siūlė ornitologas.

Lesykloms gaminti tinkamos beveik visos medžiagos. Jos gali būti ne tik medinės ar plastikinės, bet ir šiaudinės, stiklinės. Puikiausiomis lesyklomis tampa net išskaptuotų moliūgų galvos ar perpus skelti kokosų kevalai.

G. Petkaus teigimu, lesyklas gali įsirengti ne tik nuosavus namus turintys paukščių mylėtojai, bet ir daugiabučių gyventojai.

Gediminas Petkus
Gediminas Petkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Paukščiai žiemą miškuose nepasilieka, jie traukia arčiau namų, pastatų, žinodami, kad ten lengviau ras maisto nei miške. Žmonės ir daugiabučiuose gyvendami gali lesinti paukščius – įsirengti lesyklas. Tai nesudėtinga padaryti neįstiklintuose balkonuose – lesyklą galima pakabinti , pavyzdžiui, ant džiovyklos. Taip esu ir aš pasidaręs, neįstiklintame balkone, ant drabužių džiovyklos esu prikabinęs įvairiausių lesyklų“, - savo patirtimi dalijosi G. Petkus. Tiems, kurių balkonai įstiklinti, lesyklas pasikabinti sunkiau, tačiau, kaip siūlė ornitologų draugijos narys, galima pasigaminti tokią lesyklos konstrukciją, kuri leistų ją tvirtinti prie palangės iš lauko pusės. Paskui langą atsidarius į ją būtų galima kasdien priberti paukščiams lesalo.

„Kai balkonas neįstiklintas, galima visko prisigalvoti, bet kai įstiklintas – sudėtingiau. Galima pasidaryti taip vadinama paukščių pyragą, tokį rutulį. Jį kabinti kur nors prie palangių. Bet aišku tada padidėja tikimybė, kad atskris balandžių, karvelių ar varninių paukščių, kurie ir sules viską“, - atkreipė dėmesį G. Petkus.

Pasirūpinti tinkamu maistu

Paukščius, anot pašnekovo, galima lesinti įvairiu maistu. Pavyzdžiui, vabzdžialesiams paukščiams, tokiems kaip zylės, geniai, bukučiai, tinka saulėgrąžos, linų, spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, bet būtinai ne juoda, o tik balta. Paukščius galima lesinti ir varškės, kruopų grūdeliais, obuolių skiltelėmis, virtais ryžiais, avižiniais dribsniais.

„Zyles galima visą žiemą maitinti vien saulėgrąžomis ir tai jau gerai, paukščiai jums padėkos. Aišku, maisto įvairovė yra gerai, bet tai tik alternatyvos“, - tikino G. Petkus.

Lesinti periodiškai

Anot G. Petkaus, lesinti paukščius reikėtų nuolat – jeigu tik įmanoma lesalo paberti kiekvieną, ar bent kas antrą dieną.

„Paukščiai pripranta prie lesyklos vietos. Ypač kai paspaudžia šaltukas, jie kitur nebeieško maisto. Jeigu nutrauki paukščių lesinimą, nepaberi lesalo tris-keturias dienas, tie paukščiai gali žūti“, - įspėjo pašnekovas.

Paukščių lesinimas, anot jo, atsakinga pareiga, kurios kartą ėmęsis – turi tęsti iki pavasario.

Maisto nebesiūlyti atėjus pavasariui

Sniegui pavasarį ištirpus, paukščių reikėtų nebelesinti. G. Petkaus teigimu, gamtai prabudus, jie patys geba savimi vėl pasirūpinti.

„Galima po truputėlį mažinti porcijas, iš karto nenutraukti. Tada jau jie patys natūraliai sniegui nutirpus susiranda maisto. Viskas įvyksta dėl to sniego, jeigu jo danga stora – ji trukdo per susirasti lesalo“, - dėstė ornitologas.

"Žmonės, pradėdami paukščius lesinti anksčiau nei iškrenta pirmasis sniegas, daro meškos paslaugą mirguojantiems paukščiams. Jie turėtų išskristi į pietinius kraštus, tačiau žmonės juos pripratina prie lesyklų, taip savotiškai iškreipdami paukščių migraciją".
G. Petkus

GRYNAS.lt paskelbus straipsnį „D.Liekis: lesyklėlės - iškrypusio santykio su gamta pradžia“, kuriame išdėstyta pozicija, kad žmonės neturėtų lesinti paukščių žiemą, kad gamtoje vyksta natūralus procesai ir išlieka stipriausieji, G. Petkus tai komentavo kaip nuomonių įvairovę: „Visokių nuomonių yra, aš manau, kad paukščiams žiemą reikėtų padėti. Nereikia jų lesinti, kai nėra šalčių – pavasarį, vasarą, rudenį, kuomet jie patys gali susirasti maisto, o kai spaudžia stiprus šaltis, galima padėti jiems išgyventi. Kartais būtent dėl šaltų žiemų daug paukštelių žūsta, taip gali nutikti ir retesniems paukšteliams“.

Anot pašnekovo, žmogaus kišimosi į gamtą ir taip yra nemažai, o paukščių lesinimas, ypač tinkamu metu, tikrai atneša daugiau naudos nei pridaro žalos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas