Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (22)
Lietuvos gamtos dienoraštis
Stopkadras / Lietuvos gamtos dienoraštis

Žiemiška gamta: miško žvėrys džiaugiasi sniegu

Nepamatuotas, neišdiskutuotas, nepasvertas, neargumentuotas, o greičiausiai visai neįmanomas ir nereikalingas noras sugaudyti stumbrus bei sukišti juos į aptvarus iššaukė atitinkamą visuomenės reakciją – didžiulį susidomėjimą jais. Visi tarsi iš naujo „atradome“ juos: vieni tik dabar sužinojo, kad tokie gyvūnai apskritai gyvena pas mus laisvėje, kitiems, kaip ir šių eilučių autoriui, tai sukėlė papildomą susidomėjimą jais.

Daugybę metų juos nuolat matydavau, žinojau, kur ir kaip jie gyvena, kartais fotografuodavau, stebėdavau, bet kartu jie ir tartum „neegzistavo“ – iki pastarųjų metų net nebuvo mano susidomėjimo objektu. Tačiau lazda turi du galus: didelis susidomėjimas – tai ir didelis noras juos surasti, pamatyti, stebėti, galiausiai fotografuoti. Visa tai apibendrinus – trikdyti jiems ramybę. Bepigu stirnai: pamatė žmogų ar automobilį, nušuoliavo kelis šimtus metrų ir vėl ganosi. Arba elnias: sutrikdysi – tiek jį ir tematysi. O stumbras negali lengvai pasislėpti, skubiai nuo persekiotojo pasišalinti – tai ir „kliūva“ visiems už akių.

Visus, besidominčius laisvais stumbrais, norėčiau paklausti: ar žinote tas vietas, kur jie dabar maitinasi, kur ilsisi ir ieško ramybės? Jų takus, kuriais traukia iš vienos vietos į kitą, miško vietas, kuriose slepiasi nuo blogo oro ir smalsuolių? Jų elgseną, kokiu atstumu ir kaip jie reaguoja į žmogų, automobilį, kiek jie toleruoja trikdymą? Ar mokate taip slėptis, kad stumbrai jūsų nepastebėtų, ar žinote, kur ir ką galite sau leisti, kad netrikdytumėte natūralaus jų gyvenimo ritmo? Kai galėsite atsakyti į visus šiuos klausimus, tik tada savotiškai gausite leidimą artintis prie jų. O iki tol – tai tik jūsų sąžinės reikalas.

Visais lakais netruko smalsuolių juos pamatyti, bet pastaruoju metu anplūdis žymiai išaugo – ratuotų, pėsčių, pilvu šliaužiančių... O dar pridėkime juos nuolat iš laukų gainiojančius ūkininkus, stumbrų gaudytojus-perkėlinėtojus – ko labiausiai trūksta mūsų laisviems laukiniams stumbrams? Taip. Ramybės.

Praėjusį šeštadienį, pamačius šią susidomėjimo bangą supratau, kad sekmadienį jie neliks laukuose, eis dienoti į mišką. Ten sekmadienį ryte jų ir laukiau. Ir jie atėjo. Sugulė už 30 metrų nuo manęs ir valandą guodėsi. Paskui sulindo į mišką, kad turėtų ramų, netrikdomą sekmadienį, bet prieš tai paprašė perduoti visiems šią žinią: „STUMBRAI TROKŠTA RAMYBĖS“.

O kas šiuo metu vyksta gamtoje, galite išvysti geriausiose Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT savaitės nuotraukose.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas