Iš pasipelnyti norinčių žmonių kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais konfiskuotas šerniukas padovanotas Karpiškių žvėryno šeimininkui Broniui Jurgelevičiui.
Nuo to laiko praėjo jau metai ir meiliai Juziku vadinamas šernas šiandien stebina visus žvėryno lankytojus ir net patį šeimininką.
Kiti žvėrys šeimininką vertina labiau už laisvę
„Atvežė jį visiškai silpną, mažuliuką. Iš nosies kraujavo – galvojom, gal bevežant apsidaužė tą nosytę. Bet paskui paaiškėjo, kad plaučiuose buvo kirminų. Ir žvėrelis labai duso. Na, tada leidom antibiotikus, išvarėm iš jo visus tuos kirminus“, - susirūpinęs pasakoja vyras.
B. Jurgelevičius prisimena, kad šernas su pasigardžiavimu ėsdavo batoną, lakdavo pieną.
„Numaitinom paskui. Būdavo, valgys valgys, net užmiega bliūde. O vaikai, žiūrovai, katri drąsesni, net pajodinėdavo ant to šerno. Jei paleidi – jis niekur neina. Ir grybaut anksčiau eidavo su mumis“, - teigė pašnekovas.
Karpiškių žvėrynėlyje taip pat auga medžiojamieji paukščiai: sidabriniai, auksiniai, deimantiniai, karališkieji fazanai, senas stirninas, meškėnai, korsakai, vilkai, lapinas, kuris, sakosi Bronius, jau dukart per 15-a gyvenimo metų išmėgino laisvės skonį ir… vėl sugrįžo į žvėryną.
Šerno Juzefo atvykimas į žvėryną ir dabartiniai jo pokštai užfiksuoti šiame vaizdo klipe:
Jonas Milius: neliepiam jų naikinti
Tad kas dabar nutiks su Juziku?
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas prisiminė „malonės“ suteikimo šernui Henrikui istoriją.
„Buvo išėjęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas, kad Lietuvoje draudžiama laikyti šernus ir šernakiaules. Mano galva, jis buvo nelogiškas: juk šernas, šernakiaulė ir kiaulė fiziškai – labai panašūs. Tai jei jau leidžiame aptvaruose laikyti kiaules, galime leisti laikyti ir tuos gyvūnus. Bet ten (afrikinio kiaulių maro pavojaus zonose, - red. past.) mačiau pranešimą žiniose, jog ūkininkams uždrausta laikyti ir kiaules. Ir būtent iš Varėnos. Štai tokiu atveju nežinau, gali būti, kad šerno irgi turės nelikti“, - apgailestavo L. Jonauskas.
„Neliepiam jų (aptvaruose laikomų šernų, - red. past.) naikinti. Tik kad jie būtų izoliuoti nuo žmonių ir neplaikytų kontakto su aplinka. Na, kaip ir tvarte kiaulė. Nenorime nuskriausti nė vieno to šerniuko – nei Henriko, nei Petro, nei Juzefo“, - tikino VMVT direktorius.
Jis teigė, kad žvėrynus lankantys žmonės dažniausiai šernams atneša kokio nors pašaro – esant kiaulių maro grėsmei būtent dėl to negalima leisti, kad lankytojai prieitų prie šernų.
Baigdamas pokalbį VMVT direktorius patvirtino naujausią informaciją, kad kol kas neaptikta daugiau nei pirmieji 2 maru užsikrėtę šernai.
„Tačiau tai nereiškia, kad mes turim ramiai gyvent. Vakar vieną negyvą radom prie pasienio...“, - kalbėjo J. Milius
Ir nors Juzefui, priešingai nei tūkstančiams jo gentainių, matyt, lemta išgyventi, jo šeimininkui vis tiek gaila taikyti vadinamąsias apsaugos nuo afrikinio kiaulių maro priemones.
„Viskas išsisprendė taip, kad turim daryt tvartą ir visiškai jį uždaryt. Tai - laukinis gyvūnas... Dabar metams laiko, na, kaip bausmę jam, kaip į kalėjimą uždaryti. Gaila man labai jo“, - apgailestavo B. Jurgelevičius.
Tvartą Karpiškių žvėryno savininkas turi pastatyti iki balandžio 1-osios dienos. Senyvo amžiaus B. Jurgelevičius svarsto, ar jam užteks sveikatos tokioms statyboms.
Paklaustas, ar atiduotų šerną dar kam nors, B. Jurgelevičius šiek tiek pykteli.
Vyras pasakoja, jog norinčių šerną išsidalinti mėsai – apstu. Tačiau Broniui nerūpi pelnas – Juzefą jis atiduotų tik geram žmogui, pasiruošusiam žvėrį toliau su meile auginti.
„Kad tik jis gyvas liktų...“, - viliasi žvėrių augintojas.
Paklaustas, ar visi Varėnos medžiotojai klauso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymo medžioti šernus, pašnekovas neatvirauja: