Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (15)
Jau galima pamatyti svetimus lizdus paliekančius gegutės vaikus
S.Paltanavičiaus nuotr.

Jau galima pamatyti svetimus lizdus paliekančius gegutės vaikus

Sakoma, kad po šv. Petro ir Povilo dienos (birželio 29 d.) nutyla gegutės. Iš tikro, stojus liepai rimsta visi paukščiai. Tačiau kukuojančias gegutes ir čiulbančius giesmininkus girdėsime dar ilgai.

Tarp gegutės ir giesmininkų yra svarbi priklausomybė: jie peri gegutės paliktus kiaušinius ir maitina jauniklius. Jokios patirties savo augintiniams perduoti negali, nes jų įvaikis yra svetimas, nesuprantantis savo laikinų tėvų.
 
Dabar 
galima pamatyti lizdus palikusius gegužiukus. Jie pilkai rusvi, raibi, kol kas trumpesnėm uodegom. Ant šakų užskridę paukščiukai laukia savo maitintojų, kurie yra kelis kartus mažesni už juos. Tėvystės instinktas yra labai stiprus, ir paukščiai lizdą palikusiam įvaikiui neša maistą, skrenda paskui jį, nerimauja. Po keleto dienų šis ryšys nutrūks, gegužiukas maitinsis pats.

Sugrįžusios balandžio gale ar gegužės pradžioje gegutės neskuba – ilgai žvalgosi, dalijasi teritorijas, kukuoja. Keistai atrodo šių paukščių teritorija – ji reikalinga ne lizdui sukti ir jauniklių maistui rinkti, bet „turėti“ kuo daugiau joje perinčių paukščių giesmininkų porų.

Kiekvieną gegutės pasirodymą paukščiai sutinka priešiškai – įtariai ciksėdami, perspėdami apie pavojų kaimynus. Beje, taip pat paukščiai reaguoja ir į neseniai lizdą palikusį, dar tik besimokantį skristi gegužiuką.

Ne visos gegučių rūšys yra lizdų parazitės: kai kurios peri ir jauniklius augina pačios. Pietų Europoje gyvenanti didžioji kuoduotoji gegutė kiaušinius deda į šarkų lizdus, todėl jų jaunikliai išauga kartu su šarkiukais. Mūsų gegutės veisimosi būdas kitoks: iš svetimame lizde padėto kiaušinio išsiritęs jauniklis (jis būna plikas ir aklas) atlieka brolžudišką veiksmą – išridena ir pro lizdo kraštą išstumia kiaušinius ar mažus lizdo šeimininko jauniklius.

Europoje gegutės vaikų įtėviais tampa apie 125 rūšių paukščiai. Lietuvoje gegužiukus dažniausiai augina kalviukai (ypač miškiniai), kiauliukės, baltosios ir geltonosios kielės, liepsnelės, raudonuodegės. Tačiau Vengrijoje dažniausi gegužiukų augintojai yra didžiosios krakšlės, šiaurinėje Skandinavijoje – šiauriniai kikiliai.

Unikalus gegutės biologijos bruožas – kiaušinių lukšto spalva. Ji dažniausiai nesiskiria nuo lizde esančių kiaušinių spalvos. Turint omenyje, kad gegutės teritorijoje perinčių paukščių rūšių kiaušinių spalva labai skiriasi.
S. Paltanavičius

Unikalus gegutės biologijos bruožas – kiaušinių lukšto spalva. Ji dažniausiai nesiskiria nuo lizde esančių kiaušinių spalvos. Turint omenyje, kad gegutės teritorijoje perinčių paukščių rūšių kiaušinių spalva labai skiriasi, nelengva suprasti, kaip gegutės prisitaikė dėti tokius selektyvius kiaušinius.

Kiauliukės, raudonuodegės kiaušiniai yra žydros spalvos, kalviukų ar kielių, liepsnelės - pilki ar rusvi, taškuoti. Į kalviuko lizdą padėtas žydros spalvos kiaušinis tikrai gali sukelti paukščių įtarumą ir net priversti juos dėtį mesti. Tai nebūtų naudinga gegutei, todėl ji kiaušinius deda į tam tikrų rūšių lizdus. Kaip atsirado, susiformavo toks biologinis bruožas – pasakyti nelengva.

Per veisimosi sezoną gegutės padeda iki 10 kiaušinių. Ne visi jaunikliai išauga, dalį jų sunaikina plėšrūnai – dildelis paukščiukas lizde ant žemės yra labai pastebimas. Tačiau vasarai baigiantis ant laidų, lauko želdiniuose galima matyti gegutes, kurios stebi aplinką ir medžioja vabzdžius.

Daugelis gegučių išskrenda rugpjūtį. Tik kai kada iki rugsėjo vidurio tenka matyti jauniklius, neseniai palikusius lizdus. Tokie vėlyvi gegužiukai turi skubėti išskristi, nes prasidedančios rudens šalnos gali tapti per sunkiu išbandymu.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas