Ką mums ir gamtai dovanojo rugsėjis? Grybų ir elnių rują. Žmonėms – grybų, o gamtai, miškams – trikdymą ir sumaištį. Po rugpjūčio karščių šilto lietaus palaistytos girios atidavė savo subrandintą derlių – ir suklegėjo, sušurmuliavo, suklykavo miškai. Dažną savaitgalio dieną automobilių miško keliuose buvo daugiau nei apsnūdusiuose didmiesčiuose. Visur tik šmirinėjantys su krepšiais žmonės, šūkavimai, pasiklydusių paieškos garsiniais mašinų signalais ir, aišku, kaip priklauso, – krūvos paliktų šiukšlių. Kur užkandžiauta, kur gerta, ten ir numesta – širdinga padėka miškui už grybus. Deja...
Skaitytojus kviečiame pasigrožėti Gražinos Sventickienės subtiliomis grybų nuotraukomis. Kad ir nevalgomi, tačiau vis tiek labai gražūs, o kai ne skonio, bet grožio ieškai – vis ką nors randi...
Praėjęs rugsėjis paliko ir gilų liūdesį dėl pasibaigusio nuostabaus spektaklio – elnių rujos. Kas to nematė, negirdėjo, nepatyrė, tas sunkiai supras tą begalinio nostalgiško liūdesio jausmą pasibaigus rujai. Palyginsiu tai su sportu – krepšinio ar futbolo Europos, pasaulio čempionatais. Jei tuo domiesi – turi su tuo gyventi kasdien kelias savaites. Juk nepasakysi: dabar neturiu laiko, pasižiūrėsiu vėliau. Tas vėliau geriausiu atveju bus tik po metų ar dvejų. Tas pats ir su elniais: užsidegęs elnių ruja, taip ir gyveni ja kasdien visą mėnesį. Neturėsi laiko, patingėsi, praleisi – teks metus laukti. O jai pasibaigus lieka tik liūdesys ir būsimo spektaklio laukimas. Ir dar nuotraukos...
Geriausiomis praėjusios elnių rujos akimirkomis galite pasigrožėti Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT nuotraukose.
