Rainuotieji vėžiai - pavojingi, agresyvūs, klastingi atėjūnai. Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuotieji vėžiai vis labiau užkariauja mūsų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietinius siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius. Efektyviausias kovos su jais metodas – juos suvalgyti! Šiltos vasaros naktys – tinkamiausias metas vėžiauti, gera proga atėjūnams vėžiams parodyti, kad pas mus taip vasaroti nedera!

Šiukšlintojai – taip pat pavojingi, agresyvūs, neretai neblaivūs, skleidžiantys necenzūrinius garsus mūsų gamtos priešai. Neaišku iš kur atklydę, jie šiukšlina, teršia mūsų nuostabią gamtą, palikdami butelius, maišelius, padangas, namų apyvokos daiktus ar kokį kita „kultūros paveldą“. Su jais taip pat reikia kovoti, nes jų paliktas „paveldas“ grožio mūsų gamtai tikrai nesuteikia!

Kova su šiukšlėmis prasidės: 20.00 val. prie gelbėjimo stoties. Dalyviai gaus pirštines ir šiukšlių maišus.

Kova su vėžiais prasidės: 21.00 val. Laužas ir akcijos „štabas“ bus toje pat aikštelėje kaip ir pernai - renkamasi prie gelbėtojų stoties, toliau bus nukreipiančios rodyklės.

Skirtingų vėžiavimo technikų efektyvumą išbandys patys vėžiautojai: narsiausi bandys sugriebti vėžius rankomis, kiti galės išbandyti vėžiavimą su vadinamaisiais bučiukais ir samteliais. Vietinių vėžių gaudymui taikomi griežti apribojimai, o štai rainuotųjų galima gaudyti kiek tik paneši.

Visas vėžiautojų laimikis čia pat bus verdamas ant laužo. Skanautojai galės savo dantimis įsitikinti, ar tikrai šių vėžių mėsa yra kietesnė.

Vėžiautojų prašoma atsinešti peiliuką, žibintuvėlį – kad galėtų atskirti, kurį vėžį paleisti, o kurį mesti į puodą bei kibirėlį ar kitą indą laimikiui.

Pirmą kartą einantiems vėžiauti primenama, kad būtina pasirūpinti savo saugumu ir turėti braidymui ežere skirtą avalynę. Priemonės nuo uodų taip pat nepakenks.

Papildoma informacija telefonu 8 5 2729903.


Rainuotieji vėžiai

Rainuotasis vėžys - invazinė rūšis Lietuvoje. Tokias rūšis galima naikinti ištisus metus

Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuotieji vėžiai vis labiau užkariauja mūsų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietos siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius. Gausi vėžių invazija Lietuvos telkiniuose užfiksuota 1994 m.

Iki 1994 m. Platelių ežeras buvo laikomas vieninteliu, kuriame šių vėžių nėra, tačiau tais metais atėjūnai pasiekė ir jį.

Neša marą

Pasak Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjos Jolantos Radžiūnienės, jie labai agresyvūs ir nereiklūs maistui. Tai reiškia, kad ėda viską: pradedant prasčiausiu maistu – žole, baigiant vieni kitais „Pirmiausia, ėda visų žuvų ikrus. Antra, jie yra vėžių maro nešiotojai, tačiau patys juo neserga. Ir šį ligos užkratą jie neša iš vieno vandens telkinio į kitą“, – didžiausias blogybes, daromas mūsų vėžiams, vardijo J.Radžiūnienė.

Jie aktyviai plinta, jų visur daug. Kaip sakė pašnekovė, net Neryje, kur yra ir sunkiųjų metalų, ir švino, apstu rainuotųjų vėžių. Jie mėsėdžiai, jų maistas paprastai – gendanti žuvis, sliekai, vabalai. Mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiau nei pusėje Lietuvos ežerų yra rainuotųjų vėžių.
Svarbiausias klausimas – kaip juos naikinti, kol jie neišnaikino mūsiškių vėžių ir žuvų.

„Būtent Balsio ežerui parengtas tas veiksmų planas. Norint, kad jų neliktų, juos reikia gaudyti ir naikinti“, – sakė mokslininkė. Nors gaudymas yra vienas iš aktyvių kovos su jais būdų, jis nėra vienintelis. Kitas būdas yra slopinti jų dauginimąsi cheminėmis priemonėmis. Taip pat vienas iš jų naikinimo būdų - jų valgymas.