Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Padegtas miškas - nusikaltimas prieš gamtą
D.Stanaičio nuotr. / Padegtas miškas - nusikaltimas prieš gamtą

Už miško padegimą - mirties bausmė

Vilniaus apylinkių miškai savo nepakartojamu grožiu pritraukia į miškus gausybę lankytojų. Ir tai nestebina – vien tarp lieknų Nemenčinės miškų urėdijos pušų kamienų raibulioja 69 ežerai, prateka 15 upių ir upelių... Siekiant išsaugoti natūralų gamtos grožį, dalis Nemenčinės urėdijos miškų įjungti į Asvejos ir Labanoro regioninių parkų ribas, taip pat įsteigta 16 draustinių. Nemažai šiose apylinkėse lankytinų istorinių ir geografinių vietų - „Verkianti uola“, seni ąžuolai, Baliulių, Prienų, Abejučių, Nemenčinės, Sužionių, Bernotų piliakalniai... Tačiau karštomis vasaromis – sunku pasakyti: džiaugtis tuo ar ne.

Griežčiausiai bausta Jogailos laikais

Pietryčių Lietuvoje vyrauja pušynai, kurių medynai daug greičiau užsiliepsnoja nei kiti miškai. Gaisringumo pavojų dar didina ir miesto artumas... Juk vien 2014 m. daugiausia - po 7 ir daugiau - miško gaisrų kilo Vilniaus, Nemenčinės, Šalčininkų, Valkininkų, Druskininkų urėdijų miškuose, kuriuose vyrauja pušynai. Dėl to sausuoju metų laikotarpiu miškai Lietuvoje, ypač pušynai, nuolat stebimi, vykdomos įvairios prevencijos priemonės.

Tiesa, kartais jos atrodo pernelyg drastiškos – 1423 m. Jogailos išleistame Statute už miško padegimą buvo numatyta net mirties bausmė! Pakankamai drastišku atrodė ir sausringą 1992 m. vasarą miškininkų paskelbtas draudimas lankytis miške. Tačiau gyvenimas kartais pareikalauja ir tokių – viena neatsargiai įskelta kibirkštėlė gali sunaikinti milijoninį turtą... 

Išdegę plotai skiriasi net iki 7 kartų

Ypač tai aktualu šiais metais, kurie gaisringumo požiūriu miškininkams labai nepalankūs. Žiema buvo besniegė, žemė neįmirkusi todėl, vos tik pradžiuvus, ėmė liepsnoti apleisti pernykštės žolės plotai. Pavyzdžiui, Nemenčinės miškų urėdijai priklausančios Sužionių girininkijos plotuose jau kovo 14 d. kilo pirmasis miško gaisras. Vėliau miškų gaisrai gali kilti ir nuo iškylautojų laužo, ir pro automobilio langą išmestos nuorūkos, ir net nuo miške numestos stiklinio butelio šukės...

Miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pateiktais preliminariais duomenimis, nuo metų pradžios iki š. m. liepos 29 d. užregistruota 115 miško gaisrų, išdegę miško plotai jau siekia 156,28 ha, o iš viso ugniagesiai buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 814 kartų. Palyginimui, 2013 m. per tą patį laikotarpį šalyje buvo užregistruoti 87 miško gaisrai, miškai išdegė 21,88 ha plote.

Atsakingi turi būti ne tik miškininkai

Nemažą reikšmę miško gaisrų prevencijai turi neseniai įdiegta automatinė miško stebėjimo sistema, o gaisrų gesinimo jau neįsivaizduojame be galingos šiuolaikinės gaisro gesinimo technikos. Nuolat budinčios miškų urėdijų priešgaisrinės komandos kiekvienu momentu pasiruošusios gesinti vos pradėjusį rusenti mišką ir pagal gautus pranešimus apie pastebėtą, kad ir menką, dūmelį, skuba galimo gaisro link.

Racionalaus miškų valdymo ir sėkmingų prevencijos priemonių dėka, kovos su ugnimi klausimą miškininkai sprendžia ganėtinai sėkmingai. Pavyzdžiui, Nemenčinės miškų urėdijos administruojamuose plotuose nuo metų pradžios kilo 14 gaisrų, tačiau visuose juose teišdegė 2,08 ha miškų.

Nuo metų pradžios iki š. m. liepos 29 d. užregistruota 115 miško gaisrų, išdegę miško plotai jau siekia 156,28 ha, o iš viso ugniagesiai buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 814 kartų.
Citata

Tiesa, prevencijos priemonės kainuoja daug, tačiau jos neišvengiamos saugant didžiausią visuomenės turtą, tačiau reikia suprasti, kad miškų išsaugojimas neturėtų gulti vien ant miškininkų pečių. Nemaža dalimi šalies žaliojo rūbo išsaugojimas priklauso ir nuo visų mūsų. O reikia tiek nedaug...

Pakanka poilsiui pasirinkti specialiai tam įrengtas aikšteles ar stovyklavietes, o sausuoju laikotarpiu susilaikyti nuo laužų kūrenimo ar, jei jau yra neišvengiama būtinybė, juos kūrenti tik tam skirtose vietose. Taip pat miškininkai prašo grybautojų ir uogautojų karštomis vasaros dienomis kuo mažiau lankytis miške, o rūkalius susilaikyti nuo rūkymo miške – net ir mažiausia kibirkštėlė gali būti miškui lemtinga... 

Primena apie baudas

Kita vertus, einant į mišką, reikėtų prisiminti, kad už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų nesilaikymą numatytos ir nemažos baudos. Tiesa, mirties bausme už miškų padegimą jau nebaudžiama, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 77 straipsnyje nurodyta, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų, o pareigūnams – nuo 300 iki 600 litų.

Dar griežtesnės baudos numatytos už miško naikinimą arba žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą piliečiams nuo 2000 iki 4000 litų, o pareigūnams – nuo 4000 iki 8000 litų.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas