Pedagogų stažuotės: metai be skambučio

 (3)
Dvidešimt vienas Lietuvos mokytojas šiemet rugsėjį pradėjo neįprastai – ne savo klasėje, o įvairiose mokslo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Jie pasinaudojo galimybe vieniem metams iš esmės pakeisti savo profesinį gyvenimą – pasirinko ilgalaikę stažuotę Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Šiaulių, Lietuvos edukologijos universitetuose, Širvintų rajono bei Joniškio švietimo centruose ir kt. Stažuotės metu jie įgis naujų žinių bei įgūdžių, rašys vadovėlius, sieks magistro laipsnio, kurs mokymo priemones, rengs programas ir projektus.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ilgalaikės mokytojų stažuotės – viena Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ veiklų.

Patyręs mokytojas renkasi studijas

Du istorijos mokytojai – Mykolas Fedaravičius iš Kulautuvos vidurinės mokyklos ir Edgaras Gabrielaitis iš Domeikavos gimnazijos – stažuojasi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Jie pasirinko Edukologijos magistrantūros programą „Švietimo vadyba“. M.Fedaravičius prisipažino, kad jau seniai jo sąžinę slegia sovietinis diplomas. 37 metus mokykloje dirbantis pedagogas pasišovė gauti nepriklausomos Lietuvos magistro diplomą. Be to, jam buvo smalsu, kaip per trisdešimtmetį pasikeitė aukštasis mokslas, kuriam jis rengia savo mokinius. „Nors studijuoju dar tik tris savaites, pamačiau, kad tas skirtumas didžiulis. Tarp dėstytojų ir studentų nebėra įtampos, kurią jautėme anksčiau. Vyksta dialogas, dalijamės žiniomis ir patirtimi. Dėstytojai provokuoja pasisakyti – juk jie daugiausia švietimo teoretikai, tad jiems įdomu sužinoti mūsų, praktikų, nuomonę. Taigi nauda abipusė.“

Mokytojas sako jaučiąs didelį visuomenės palaikymą besimokančiam, naujų žinių siekiančiam pedagogui. Tiesa, kai kuriuos aplinkinius šiek tiek sutrikdė, kad tokią didžiulę darbo patirtį turintis mokytojas grįžo į universitetą – ko gi jis dar gali nemokėti. „Visi turėtų stengtis tobulėti visą gyvenimą. O pedagogai ypač. Kai tiek metų dirbi tą patį darbą, labai sveika įbristi į naujus vandenis“, – tvirtina jis.

Nuolatinio mokymosi svarbai pritaria ir E.Gabrielaitis. Solidžią darbo patirtį turintis mokytojas nuolat dalyvauja įvairiuose seminaruose, kursuose. „Bet jie trunka dvi ar tris dienas – to nepakanka, norint išmokti naujus dalykus, pakeisti savo mąstymą ar net atgaivinti senas žinias, – sako mokytojas. – Visai kas kita – metų trukmės stažuotė, kai gali atsiduoti mokslams negalvodamas apie tai, kad namie laukia krūvos netaisytų sąsiuvinių. Manau, kad tokia pertrauka būtina kiekvienam ilgai dirbančiam mokytojui.“

ES investicija – į naujas žinias

Jurgita Šilinskaitė
Jurgita Šilinskaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ugdymo plėtotės centre dirbanti projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė pasakoja, kad prieš projektą buvo konsultuojamasi su mokytojais, kokių kvalifikacijos tobulinimo priemonių, būdų jiems reikėtų. „Daugelis akcentavo ilgalaikių stažuočių poreikį, – sako ji. – Sukantis mokyklinės rutinos rate išties sunku susikoncentruoti, skirti laiko ir pastangų naujoms studijoms ar vadovėlio rašymui.“

Teoriškai ir iki šiol mokytojai turėjo teisę į ilgalaikę stažuotę ar kūrybines atostogas, tačiau dažniausiai koją pakišdavo... finansų trūkumas. „Čia mums daug davė Europos Sąjungos parama. Ji leidžia mokėti į stažuotę išvykusiam mokytojui nuo stažuotės vietos priklausančią fiksuoto dydžio stipendiją. Ši stipendija apima ir visus darbuotojo ir darbdavio mokėtinus mokesčius, todėl mokytojas nepraranda jokių socialinių garantijų. Iš Europos Sąjungos paramos taip pat skiriama studijų įmoka, jei pasirenkamos studijos aukštojoje mokykloje. Pedagogo darbo užmokesčio fondas jo stažuotės metu gali būti skiriamas pavaduojančiam mokytojui. Be to, po stažuotės į savo darbo vietą mokytojas grįžta tokiomis sąlygas, kokiomis prieš stažuotę susitarė su savo mokykla“, – pasakoja projekto vadovė.

Pagal projektą siūlomos labai įvairios stažuotės. Galima studijuoti aukštojoje mokykloje ir gauti kvalifikacijos tobulinimo, modulio baigimo pažymėjimą ar net magistro kvalifikacinį laipsnį, rengti metodines priemones ir rašyti vadovėlius vadovaujant moksliniam vadovui, kurti, įgyvendinti švietimo projektus, stažuotis kitoje švietimo, mokslo, kultūros įstaigoje ar verslo įmonėje. Stažuotė gali vykti ir užsienyje – tik tada pačiam reikia susirasti priimančią organizaciją.

Tobulėjimas – kaip gaivaus oro gurkšnis

Danutė Pociūnienė Linos Biekštaitės
Danutė Pociūnienė Linos Biekštaitės

„Stažuotės nebūtinai turi būti tiesiogiai susijusios su dėstomuoju dalyku, – tvirtina J.Šilinskaitė-Venslovienė. – Mūsų mokytojai paprastai turi gerų savo dalyko žinių. Projektu siekiama išplėsti jų akiratį, leisti įgyti kitokios patirties, kuri įkvėptų naujiems, kūrybiškiems darbams, duotų žinių, kurios būtų naudingos ne tik jiems asmeniškai, bet, svarbiausia, mokiniams, jų ugdytiniams.“

Į visai naują sritį nerti nepabūgo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos muzikos mokytoja Jūratė Aniukštienė. Metams ji mokyklą iškeitė į Širvintų rajono švietimo centrą, kur padės rengti ir įgyvendinti mokymo programas suaugusiesiems.

„Mokykloje dirbu 17 metų ir darbo keisti neketinu. Manau, kad tai mano pašaukimas, – sako J. Aniukštienė. – Tačiau jau senokai kirbėjo mintis išbandyti ką nors nauja, išmokti ko nors, kas man padėtų tobulėti ne tik kaip asmenybei, bet ir kaip pedagogei. Ir štai sužinojau apie stažuočių projektą!“ Dirbdama švietimo centre ji nori išmokti rašyti projektus, rengti programas – to mokykloje labai reikia.

Jau 34 metus lietuvių kalbą dėstanti ukmergiškė Danutė Pociūnienė apie stažuočių projektą sužinojo atsitiktinai. Ieškodama internete medžiagos pamokai smalsumo vedama spustelėjo nuorodą apie mokytojų stažuotes. „Kai pastebėjau stažuotę Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, skirtą poeto Justino Marcinkevičiaus rankraščiams tyrinėti, mano pirmoji mintis buvo: tai – kaip tik man!“ – prisimena ji.

Dabar mokytoja padeda instituto darbuotojams perimti iš poeto žmonos Genovaitės Marcinkevičienės jo rankraščius, juos surūšiuoti, aprašyti ir inventorizuoti. Į atskirą sąsiuvinį mokytoja žymisi pastebėjimus, mintis, įžvalgas. Tai panaudos ne tik savo pamokose – jau suplanuotas pranešimas Ukmergės rajono lituanistų metodinei grupei.

„Tai ne tik įdomus, bet ir prasmingas darbas, – įsitikinusi D.Pociūnienė. – Juk prisidedu prie vieno iškiliausių Lietuvos kūrėjų palikimo išsaugojimo.“

Jaunystėje J.Marcinkevičius buvo vienas mėgstamiausių mokytojos poetų: „Prisimenu, kaip mes, paauglės, persirašydavome jo eilėraščius į bloknotus, rinkdavome jų iškarpas iš žurnalų ir laikraščių. Dabar savo rankose laikau tuos pačius eilėraščius, tik užrašytus poeto ranka. Tai be galo jaudina.“

Mokytojų stažuočių projektai vyks iki 2014 m. Planuojami dar trys kvietimai į metų ir pusmečio trukmės stažuotes, kuriose galės dalyvauti dar 50 mokytojų. Artimiausias kvietimas į pusmetį truksiančią stažuotę – šį lapkritį. Stažuotis gali visi ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų bendrojo ugdymo pedagogai bei pagalbos mokymo specialistai, kurie pastaruosius metus dirbo visu etatu ir turi ne mažesnį nei 8 metų darbo stažą. Daugiau informacijos rasite Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje www.upc.smm.lt.

Švietimui ir mokslui 2007–2013 m. laikotarpiu skiriama daugiau kaip 3,5 mlrd. litų Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Užs.nr.12-09/01

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

ES investicijos

Europos Parlamento nariai – arčiau Jūsų problemų (20)

Kokius iššūkius ir galimybes atneš klimato kaita? Ar Lietuvos žmonėms bus lengviau įsigyti ekologiškus maisto produktus? Ko tikėtis iš kaimynystėje dygstančio atominio monstro?

Naujas dujotiekis Lietuvoje – didesnė prieiga prie alternatyvių dujų šaltinių Baltijos šalių rinkos dalyviams (4)

Magistralinis dujotiekis, nusidriekęs nuo Klaipėdoje esančio Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo iki Kuršėnų, jau nebekelia klausimų apie jo naudą. Tai – dar didesnė Baltijos šalių prieiga prie pasaulinės SGD rinkos, regiono dujų rinkų integracijos stiprinimas, reikšmingas energetinio saugumo ir patikimumo padidėjimas, ir, žinoma, konkurencingos kainos.

Strateginės reikšmės dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai nauda – visiems Baltijos šalių dujų vartotojams (2)

Antra magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai gija jau daugiau nei mėnesį tiekiamos dujos iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Kuo Baltijos šalių regionui svarbus naujas dujotiekis?

Užsienio investuotojams – galimybė rengti kvalifikuotus darbuotojus

Viena iš problemų, su kuria susiduria Lietuvoje ketinantys investuoti užsienio verslininkai – reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ užsienio įmonės gali sulaukti ES fondų investicijų projektams, pagal kuriuos pačios pasirengtų sau reikalingus kvalifikuotus specialistus.

ES investicijos – nuo medicinos iki maisto produktų

2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų finansiniu laikotarpiu viena iš prioritetinių krypčių yra investavimas į smulkaus ir vidutinio verslo įmones (SVV). Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis skatinamas verslumas, konkurencingumas bei įmonių kūrimasis ir plėtra regionuose. Per šį laikotarpį į SVV įmones planuojama investuoti daugiau kaip 531 mln. eurų.