Skaičiuojama, kad Vilniuje daugiausiai yra mūrinių ir blokinių (stambiaplokštės statybos) daugiabučių namų. Pasak specialistų, pastarieji pasižymi prasčiausia garso izoliacija, o dėl šios priežasties kaimynai gali aiškiai girdėti, kas veikiama už sienos.
Neseniai Delfi apie blokinių daugiabučių namų ypatumus pasakojęs istorikas Valdemaras Klumbys prisiminė ir vieną anksčiau paplitusį anekdotą, kuris geriausiai apibūdina gyvenimą minėtuose daugiabučiuose.
„Pirmame aukšte nusičiaudėjo, penktame pasakė „į sveikatą“. Viskas tikrai labai girdėjosi“, – komentavo istorikas.
Panašu, kad su prastos garso izoliacijos problemomis gyventojai susiduria ir šiais laikais. Tik vieni ieško sprendimų, kaip garso izoliaciją pagerinti patiems, o štai kiti atsakomybę permeta kaimynams. Pavyzdžiui, prašydami įsigyti naujus baldus.
Pašto dėžutėje – kaimyno prašymas
Vieno Vilniaus mikrorajono gyventoja Jurgita su Delfi pasidalino ne itin maloniu jai nutikusiu įvykiu, kuris moteriai sukėlė išties nemažai klausimų. Kartą patikrinusi savo pašto dėžutę, joje moteris, bet kitų laiškų, rado ir piktą kaimyno raštelį. Jame anonimu norėjęs išlikti kaimynas (arba kaimynė) prašė Jurgitos pasikeisti čiužinį arba lovą.
„Kaimyne iš 134-o buto, nusipirk naują čiužinį arba lovą, girdi visas namas!!!“, – štai tokį prašymą savo pašto dėžutėje rado Jurgita.
Kaip teigia pati Jurgita, ji nesupranta, dėl kokių priežasčių kaimynas galėjo parašyti tokį raštelį, o griežtas žinutės tonas privertė ją jaustis nemaloniai. Pasak vilnietės, jos lova tikrai negirgžda – juk kitu atveju ir pati negalėtų miegoti.
Vis dėlto, viena mintis į galvą tikrai peršasi. Delfi jau ne kartą rašė apie senų sostinės daugiabučių problemą – garso pralaidumą. Senuose daugiabučiuose, ypač blokiniuose, gyvenantys žmonės neretai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Panašu, kad ir vilnietės Jurgitos kaimynas girdėjo tai, ko girdėti visai nenorėjo.
Klausimas kyla tik vienas – ar tikrai naujas čiužinys ar lova išspręstų intymių garsų pralaidumo klausimą? Apie tai Delfi kalbasi su specialistais.
Baldas baldui nelygu
Kaip galima suprasti iš vilnietei palikto kaimyno raštelio, dėl geresnės garso izoliacijos jai siūloma įsigyti naują lovą arba čiužinį. Delfi pasiteiravo Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento dr. Lino Krūgelio, ar tai išties išspręstų susidariusią problemą.
Pasak specialisto, iš esmės visi baldai ir visi minkšti paviršiai veikia kaip sugeriantys garsą.
„Paprastai akustika ir aidas kambariuose kyla nuo kietų paviršių, kada yra atspindimos garso bangos. Tada patalpoje yra prastesnis akustinis komfortas, taip pat yra tikimybė, kad tas garsas gali plisti kažkur plačiau“, – komentuoja dr. L. Krūgelis.
Jis tęsia, kad jei patalpoje, pilnoje kietų paviršių, kyla didesnis aidas, tai patalpoje su minkštais paviršiais, pavyzdžiui, kilimais, baldais, užuolaidomis, garsas sugeriamas geriau.
Delfi primena, jog garso pralaidumo problemą daugiabučių gyventojai buvo pastebėję jau sovietmečiu, dėl to butuose ant sienų kabindavo kilimus.
Tiesa, kaip pastebi pašnekovas, baldas baldui nelygu. Štai problemų gali kilti su senomis lovomis ir senais jų čiužiniais. Tokiais atvejais, sako dr. L. Krūgelis, seni čiužiniai per laiką nusidėvi, subliūkšta jų minkštieji užpildai, o čiužinyje esančios spyruoklės pradeda trintis viena į kitą. Būtent dėl spyruoklių trinties gali kilti nemalonus garsas, kuris, sako specialistas, gali būti išties skvarbus.
Pašnekovas papildo, jog šiuolaikiniai čiužiniai gaminami kitaip – yra apsaugomos visos čiužiniuose esančios spyruoklės, todėl išvengiama jų trinties ir dėl to kylančio garso.
Komentuodamas senų čiužinių girgždėjimo problemą, dr. L. Krūgelis pabrėžia, kad čiužinio skleidžiamas garsas gali trikdyti ne tik kaimynus, bet ir patį čiužinio savininką, o tiksliau – jo miegą.
Garso pralaidumas – ir naujos statybos namuose
Vilnius TECH dėstytojas tęsia, jog norint pagerinti garso izoliaciją bute, galima pagalvoti ir apie tai, ant ko statomi baldai. Pavyzdžiui, jeigu kyla įtarimas, kad garsas sklinda per horizontaliąsias konstrukcijas, pavyzdžiui, grindis, po baldais galima padėti tam tikrus paminkštinimus.
Pašnekovas tęsia, jog dėl geresnės garso izoliacijos bute galima pakloti kiliminę dangą ten, kur daugiausiai vaikštoma, arba, sako jis, prie sienų, besiribojančių su kaimynų butu, pastatyti drabužių spintą.
Kalbėdamas konkrečiai apie triukšmą skleidžiančią lovą, dr. L. Krūgelis kaip išeitį siūlo ant jos padėti papildomą čiužinį – tai, anot pašnekovo, taip pat galėtų padėti sumažinti garsą.
Delfi pasidomėjo, ar išties užtenka apstatyti butą minkštais paviršiais, ar, vis dėlto, vertėtų mąstyti apie reikšmingesnį buto pertvarkymą dėl geresnės garso izoliacijos.
„Neprošal būtų identifikuoti problemą – ar problema yra vienas triukšmo šaltinis, ar tai yra kompleksinis atvejis. Pavyzdžiui, jeigu girdisi ne tik lovos girgždesys, bet ir žingsniai, krintantys šaukštai ir bėgiojantis šuo, tai greičiausiai jau tam tikro pastato ydos. Pavyzdžiui, gal yra per plonos sienos, per kietos dangos“, – komentuoja specialistas.
Galiausiai dr. L. Krūgelis sako, jog garso izoliacijos problemos būdingos ne tik senos, bet ir naujos statybos daugiabučiams. Kaip tikina pašnekovas, tuo metu, kai nebuvo aiškiai reglamentuotas sienų garso pralaidumas, statytojai plonino sienas, dėl ko garsas į buto iš butą galėjo sklisti kuo puikiausiai.
O senos statybos namuose, sako dr. L. Krūgelis, būdavę visokių kuriozų. Pavyzdžiui, tikina pašnekovas, senos statybos daugiabučiuose garsas sklisdavęs pro rozetes, taip pat ir konstrukcijų jungtis ar net grindis. Pasak dr. L. Krūgelio, kai ant pliko betono būdavo patiesiamas parketas, gyventojų žingsniai kitame bute būdavo girdėti žymiai garsiau nei dabar.