Paaiškėjo, kaip atrodys Lietuvoje planuojami automobilių patikros vartai

Kitais metais Lietuvos vairuotojai turėtų išbandyti, kaip šalies keliuose veikia pirmieji penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.

Analogiški patikros vartai jau keletą metų veikia Čekijoje, o šios šalies policininkai skaičiuoja, jog dėl naujų sistemų avaringumas Prahoje sumažėjo apie 30 proc., taip pat apie 40 proc. sumažėjo pavagiamų automobilių, nes nauja sistema pagal valstybinius numerius padeda susekti, kur keliauja vogta transporto priemonė.

„Po vizito į Čekiją atsakėme į kilusius klausimus ir nebeliko abejonių, kad tokios sistemos veikia. Vien aplink Prahą yra įrengtos 25 tokios patikros vietos su svarstyklėmis ir 50 vietų Prahoje veikia su sektoriniu greičio matavimu. Pamatėme, kad tai yra ganėtinai paprasta sistema, kuri yra ištobulinta. Nuo spalio 1 dienos čekai vairuotojams pažeidėjams galės skirti baudas ne tik už viršytą greitį, bet ir už vežamą viršsvorį, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. – Iki spalio 1 d. buvo daroma taip: už kelių šimtų metrų nuo svarstyklių stovėdavo policija, kuri kompiuteryje pamatydavo, kuris automobilis vežė viršsvorį, netgi kurio ašis buvo perkrauta, ar viršijo greitį ir jie buvo stabdomi bei baudžiami.“

Lietuvoje iš pradžių automobilių patikros vartai veiks analogišku principu: kol bus keičiami teisės aktai ir kuriama sistema, kaip duomenys iš naujųjų įrenginių pateks policijai, Valstybinei kelių transporto inspekcijai, Draudikų biurui, techninių apžiūrų centrams ir kitoms institucijoms, toliau nuo vartų stovės pareigūnai ir gavę informaciją apie, pavyzdžiui, greičio viršijimą ar viršsvorį, pažeidėjus stabdys bei skirs baudas.

Kai sistema bus paruošta veikti automatizuotai ir baudos galės būti skiriamos nuotoliniu būdu, bus pradėta diegti didžioji tokios patikros sistemos dalis.

„Lietuvoje padėtis kol kas nepasikeitė: planuojame įrengti apie 5 taškus, kurie bus eksploatuojami apie trejus metus, o pakeitus teisės aktus, bauda galės būti skiriama automatiškai, – sako E. Skrodenis. – Manau, kai tie penki projektai pradės veikti, pasikeis teisinė aplinka, susiformuos procesas ir veikimo schema, duomenų bazės bus pritaikytos, nekils jokių problemų ir Vilniaus, Kauno miestams tokias sistemas įsirengti, nes kol kas jos yra planuojamos tik tarpmiestiniuose keliuose.“

Vėliau bus įrengtos dar 8 patikros vietos prie Kauno ir 1 – prie Vilniaus, o vėliau – ir likusios iki 100 patikros vietų.

DELFI neseniai skelbė, jog šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje planuojama parengti konkursinę medžiagą ir paskelbti tarptautinį konkursą, jam pasibaigus, prasidės patikros vartų diegimas. Skaičiuojama, kad vienas patikros punktas gali kainuoti apie 1 mln. litų. Pirmuosius penkis patikros vartus planuojama diegti iš Kelių priežiūros plėtros programos.

Fotoaparatus pakeis kameros, planuojami ir 3D įrenginiai

Greitį viršijančius automobilius fiksuos ne fotoaparatai, kaip dabar, o vaizdo kameros.

„Veikimo principas yra toks: 300 m – 2 km atstumu stovi dvi kameros, kurios pravažiuojantį automobilį užfiksuoja, tuomet sistema padalina atstumą iš laiko ir gauna vidutinį greitį. Duomenis apie laiką sistema gauna iš palydovo, nes kiekviena sekundė yra aktuali. Taigi, įrengiami ne fotoaparatai kaip dabar, o kameros, kurios veikia infraraudonaisiais spinduliais. Šios sistemos gali būti įrengiamos avaringose ar kitaip pavojingose gatvėse, – pasakoja E. Skrodenis. – O filmuojama tokiu principu: kamera eismą suskaido kadrais, iš jų iškerpa automobilio numerį, kuris keliauja į duomenų bazes. Galima jį nukreipti į draudikų, į ieškomų automobilių ir kitas duomenų bazes. Jei nustatomas pažeidimas, numeris keliauja į atitinkamą instanciją, jei ne – ištrinamas.“

Pasak jo, tikimasi, kad šios sistemos Lietuvoje padės sumažinti ne tik avarijų, pavagiamų automobilių kiekius, bet ir atgrasys pažeidėjus vežti viršsvorį šalies keliais bei juos gadinti padarant vėžes.

„Krovininis automobilis gali sverti iki 40 tonų, jei jis sveria daugiau ir važiuoja nesusimokėjęs, tai reiškia, kad jis gadina kelius ir yra pažeidėjas, o dėl to keliuose atsiranda vėžės, kenčia vairuotojai, kurie mano, kad nekokybiškai buvo atlikti kelio tiesimo ar remonto darbai. Šios problemos sprendimai gali būti du: arba toleruoti kelių gadinimą ir nuolat lietu asfaltą, arba įrengti patikros punktus“, – mano E. Skrodenis.

Vidutiniškai kasmet Valstybinė kelių transporto inspekcija per netikėtus patikrinimus pasveria apie 5,5 tūkst. automobilių ir apie 1,7 tūkst. vairuotojų gauna baudas. Tačiau vien keliu „Via Baltica“ per vieną dieną pravažiuoja daugiau nei 5 tūkst. automobilių.

„Daugiausia pažeidimų paprastai yra ten, kur didžiausi automobilių srautai, pavyzdžiui, važiuojant Kauno link ir Klaipėdos link. Tačiau pažeidimai vyksta ir pasieniuose, kur nėra kontrolės, pavyzdžiui, į Baltarusija leidžiama vežti 38 tonas krovinio ir ten yra vykdoma griežta kontrolė, tad retai pavyksta užfiksuoti pažeidėjų, vykstančių į Baltarusiją, nes baltarusiai juos pagauna, lygiai tas pats su Kaliningradu – sunkvežimius sveria muitinėje. O pasieniuose su Latvija ir Lenkija kontrolės trūksta ir mes ją planuojame užtikrinti tokiomis sistemomis“, – žada E. Skrodenis.

Tačiau, pasak jo, patikros vartai daug vietos neužims: kiekvienam parametrui matuoti bus sumontuojama po kamerą, o svarstyklės įtaisomos kelio dangoje.

„Pavyzdžiui, važiuojant link „Akropolio“ yra tokios santvaros virš kelio, ant kurių kabo šviesoforai. Prie jų gali būti pritvirtintos ir greitį, ir gabaritus, ir kitus parametrus matuojančios kameros. Aišku, kartais jos gali būti montuojamos ir prie stulpo, tačiau Lietuvoje yra pakankamai vėjuota, keliai – platūs, tad santvaros dažnai yra geresnis sprendimas“, – teigia E. Skrodenis.

Jis pasakoja, kad transporto priemonių gabaritus matuos prietaisas su lazeriu, kuris sukurs 3D paveikslą ir nustatys, ar automobilis yra per didelis.

„Atrodytų, niekam nekenkiama, jei vežamas 8 metrų aukščio krovinys, bet negavus jam leidimo ir neparinkus specialaus maršruto, toks sunkvežimis gali nulaužyti apšvietimo stulpus, nutraukti elektros laidus bei įstrigti žiedinėse sankryžose“, – sako E. Skrodenis.

Miestai galės prisidėti prie bendro tinklo

Kiek tokių sistemų reikės miestuose, turės nuspręsti kiekviena savivaldybė atskirai.

„Apie miestus kol kas nesame svarstę, nes Kelių direkcija negali veikti savivaldos, bet jau dabar matydami, kaip tokios sistemos pasiteisina Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje net neabejojame, kad tai pasiteisins mūsų keliuose ir rekomenduosime savivaldybėms aktualiose vietose tokias sistemas įsidiegti ir prisijungti prie bendro tinklo. O šių vietų diegimas galėtų vykti iš savivaldybių lėšų arba 2014-2020 m. Europos Sąjungos paramos“, – pasakoja specialistas.

Pasak jo, miestams iš tokių sistemų nauda galėtų būti ne tik dėl eismo saugumo, bet ir dėl triukšmo lygio – leistinu greičiu važiuojantys automobiliai kelia mažiau triukšmo.

DELFI anksčiau skelbė, kad Lietuvoje ruošiamasi įdiegti naują sistemą, kuri nuskenavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais.

Vyriausybė yra pritarusi Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimams, kurie buvo būtini, norint sutvarkyti baudų skyrimo mechanizmą. Nustatyta, kad užfiksavus pažeidimą, pažeidėjas gali būti nubaustas „už akių“, jei kviečiamas neatvyksta į įvykio nagrinėjimą.