Moteris savo istorija dalijasi, norėdama įspėti gyventojus būti atsargiems. Tuo metu įmonės atstovas tvirtina, kad viskas buvo daroma pagal šalies įstatymus.
Su portalu DELFI susisiekusi Akvilė (vardas pakeistas – red.) pasakojo, kad prieš porą mėnesių įsidarbino vienoje sostinės dmenine prekyba užsiimančioje įmonėje.
Kaip pasakojo vilnietė darbo pokalbio metu buvo sutarta, kad jai bus mokamas 720 eurų atlyginimas į rankas. Moters naujos pareigos – pirkimų projektų vadovė.
„Pirmą dieną man davė pasirašyti darbo sutartį, kurioje nebuvo nurodyta konkreti atlyginimo suma, o buvo parašyta, kad bus mokamas „ne mažiau LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlygio ir valdybos posėdyje patvirtinto priedo dydžio“ atlyginimas“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, šis darbo sutarties punktas jai sukėlė nerimą, bet įmonės atstovo ji buvo nuraminta, kad tokia įmonėje standartinė sutartis.
„Darbe išdirbau 1 mėnesį ir 9 dienas, nes gavau iš draugės pasiūlymą dirbti kitoje įmonėje, kuri yra arčiau namų ir siūlo didesnį atlyginimą“, – toliau savo istoriją dėstė moteris.
Už išdirbtas dienas moteriai buvo išmokėti 418 eurai.
„Aš turiu aukštąjį išsilavinimą, esu dirbusi vadovės pareigose, šioje įmonėje dirbau projektų vadove. Net asistentai įmonėje negauna tokio mažo atlyginimo. Aš viena auginu septynių metų dvynukus, nuomojuosi butą. Mano atveju man ypač svarbus kiekvienas eurais. Jokiais būdais sau negalėčiau leisti dirbti už minimumą“, – skundėsi moteris.
Akvilė pasakojo, kad paskutinę dieną darbe nepasirašė darbo sutarties nutraukimo dokumento. Pasak jos, įmonės atstovas, kuris įdarbino vilnietę, apie išėjimą iš darbo buvo informuotas prieš tris dienas.
„Pamačiusi paskutinio atsiskaitymo sumą, skambinau jam, buhalterei, rašiau laiškus, bet dvi dienas mane ignoravo. Antros dienos pabaigoje buhalterė pakėlė ragelį ir išsigandusi skubėjo baigti pokalbį. Pasakė, kad „nurodymą gavo iš aukščiau“ ir man reikia kreiptis į mane įdarbinusį žmogų ar administratorę“, – nuoskaudą liejo pašnekovė.
Kaip pasakojo moteris, iš ją įdarbinusio įmonės atstovo vakare ji gavo el. laišką, kuriame paaiškinta, kad nesumokėta sutarta suma buvo dėl jos elgesio (dirbo neatsakingai ir aplaidžiai). Su laiške išdėstytais teiginiais Akvilė nesutinka.
Portalui DELFI susisiekus su įmonės atstovui šis teigė situacijos nekomentuosiantis ir pridėjo, kad viskas buvo vykdoma nepažeidžiant įstatymų.
Susitarti žodžiu neužtenka
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė komentavo, kad darbuotojui nesutinkant dėl išmokėto atlyginimo jis turi du pasirinkimus.
„Jei asmuo mano, kad jam darbdavys sumokėjo mažesnį, nei priklauso, atlyginimą, jis gali kreiptis dviem būdais: pirma, gali kreiptis į inspekcijos teritorinį skyrių su skundu dėl pažeistų teisių. Pagal gautą skundą bus atliktas patikrinimas darbo teisės klausimais įmonėje. Jei bus nustatyti pažeidimai, tuomet bus imtasi atitinkamų administracinių priemonių“, – aiškino pašnekovė.
Antras variantas, pasak Darbo inspekcijos atstovės, yra individualaus ginčo sprendimas per Darbo ginčų komisiją prie VDI.
„Gyventojas turi pateikti prašymą ir tuomet tas ginčas bus nagrinėjamas komisijoje. Komisijos sprendimas vykdyti yra privalomas. Jei sprendimas nevykdomas, tai ieškovas su sprendimu turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo įvykdymo“, – pridėjo I. Janukevičienė.
Pasiteiravus, ar gyventojas gali kreiptis į VDI, jei žodžiu su darbdaviu buvo sutarta dėl vieno atlyginimo, o darbo sutartyje nurodomas kitas, inspekcijos atstovė teigė, kad vien žodinis susitarimas apsunkina ginčų ar skundų nagrinėjimą.
„Šalys turi būti sąžiningos, atidžiai skaityti sąlygas ir susitartas įrašyti į darbo sutartį. Bet koks kitoks susitarimas, tai jau yra tam tikras nesąžiningumo požymis. Iš tikrųjų darbo sutartis tam ir yra, kad būtų susitarta dėl abiem šalims tinkamų darbo sąlygų kartu ir dėl darbo užmokesčio. Jei darbdavys kažką siūlo žodžiu ar vokelyje, tai čia jau galima įtarti, kad kažkas nėra gerai. Be to, vėliau labai sunku įrodyti, kad toks susitarimas buvo, nes darbdavys neigs, kad kažkokie susitarimai žodžiu buvo“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, Darbo ginčų komisija negali remtis vien ieškovo žodžiais ir remiantis jais priimti sprendimo.
I. Janukevičienė pridėjo, kad, žinoma, uždrausti darbdaviui su darbuotoju tartis žodžiu niekas negali, tačiau darbuotojas turėtų nepamiršti, kad ateityje kilus konfliktui gali būti sunku įrodyti, kas sutarta žodžiu.
VDI iš viso pernai sulaukė 3 951 skundą, iš jų dėl darbo užmokesčio – 579. Darbo ginčų komisija prie VMI per 2016 m. yra gavusi 5 574 prašymus išnagrinėti ginčus, iš jų dėl darbo užmokesčio – 5 123.
