“The New York Times” Lietuvoje įžvelgia tik nostalgiją sovietmečiui

Įtakingas JAV dienraštis “The New York Times” savo tinklalapio kelionių skiltyje tarp rekomenduotinų kelionės maršrutų šalia Indijos, Etiopijos, Bulgarijos ir kitų įtraukė ir Lietuvą. Tačiau vos į tris pastraipas telpantis Lietuvos apibūdinimas kažin ar pritrauks turistų mūsų šaliai: Lietuva apibūdinama kaip besaikės nostalgijos sovietmečiui kupina šalis.

Maža to, milijoninius tiražus turintis dienraštis pateikia jau pasenusią ir netikslią informaciją apie jau bent penketą metų Lietuvoje nebeveikiančius barus.

„Dabar, kai Estija tituluojama aukštųjų technologijų stebuklų šalimi, o Latvija pavadinta antrąja Čekija, kur gi lieka Lietuva, trečioji Baltijos valstybė? Užuot atsikračiusi savo sovietinės praeities, Lietuva su neskoningais saliutais puola jos leninistinėms šaknims į glėbį“, - rašo “The New York Times” skyrelyje apie Lietuvą. Publikacijos pavadinimas – „Lietuva: sovietinėje praeityje atrasta ateitis“ .

„Pilki sovietinės eros pastatai paversti žvilgančiais viešbučiais, propagandinės socialistinių darbininkų skulptūros tapo sužavėtų turistų fotografijų objektais, o prašmatnūs restoranai mėgaujasi barščių praeitimi. Baras „NATO“, įsikūręs sostinės Vilniaus centre, pavyzdžiui, buvo dekoruotas karine įranga, tuo tarpu kitos kavinės savo televizoriuose demonstravo senas politbiuro konferencijas“, - rašoma publikacijoje.

Publikacijos autorius Denny Lee greičiausiai turėjo galvoje seniai užsidariusį Vilniaus barą „Nato’s“, kurio interjeras anaiptol nebuvo kičinis, veikiau minimalistinis. Ir gerokai neskoningesnį, išties sovietmečiu atsiduodantį, labai užsieniečių pamėgtą “Geležinį vilką”, kuris irgi jau bent keletą metų yra uždarytas.

Toliau kliūna Grūto parkui: „Grūto kaime yra Grūto parkas, labiau žinomas „Stalino pasaulio“ pavadinimu, suprojektuotas kaip Sibiro lageris su Markso, Stalino ir kitų didžiųjų komunistų skulptūromis, keistas reveransas neišbaigtam istorijos puslapiui – iš dalies nostalgija priešperestroikinei nekaltybei, iš dalies nepasitenkinimas vėžliškais kapitalizmo žingsniais.“

Tuo tarpu toje pačioje “The New York Times” kelionių skiltyje publikuotose kitų šalių aprašymuose – žymiai mažiau pagiežos ir daugiau informacijos. Štai apie Bulgariją tas pats autorius pateikia kur kas daugiau turizmui naudingos informacijos ir neatmiešia jos tokia didele neigiamo vertinimo doze. Nors pabrėžiama, kad Bulgarija yra viena iš lėčiausiai besivystančių buvusių sovietinio bloko valstybių, aprašoma net keletas įžymių ir dėmesio vertų vietų.

Tai ne pirmas kartas, kai prastai informuoti užsienio leidinių žurnalistai formuoja iškreiptą Lietuvos vaizdą savo auditorijai. Štai 2004 m. kovą Airijos žurnalistas Ronaldas Quinlanas bulvariniame leidinyje „Ireland On Sunday“, kurio tiražas siekia beveik pusę milijono egzempliorių, Lietuvą pavaizdavo kaip be galo nuskurdusią šalį. Žurnalistas Vilniuje išvydo daugiausia "Lada" ir "Škoda" markių automobilius, šaltyje plušančius darbininkus ir antsvorio nekamuojamus žmones, kadangi šie, neišgalėdami nusipirkti automobilio, į darbą turi kulniuoti pėsčiomis.