„Ne taip greitai auga. Esu karys, tad vasarį, kai man buvo patikėta garbė liepos 17 d. inscenizuotame Žalgirio mūšyje vesti karius į kovą, buvau visai trumpais plaukais. Tačiau tai – mažiausia problema. Kai meistrai baigs kalti šarvus, reikės gerokai pasitreniruoti joti, nes su šarvais būsiu 30 kg sunkesnis“, - sakė profesionalus istorikas ir karys D. Mazurkevičius.
Svarbi kariška laikysena
„Vytauto vaidmens atlikėjas bus labiausiai stebimas dalyvis, todėl svarbi jo kariška laikysena, mokėjimas duoti komandas, nebijoti minios ir milžiniško dėmesio“, – koks turėtų būti Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis vardijo komisijos narys režisierius Mindaugas Urbonavičius.
Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune tarnaujantis kapitonas kariuomenėje jau beveik 20 metų, nuo 1991 m. pabaigos, kai užsirašė į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės karius savanorius.
Baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, karininkas studijavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, šiuo metu neakivaizdžiai mokosi Karo akademijos magistrantūroje. Savo tėviškėje Kybartų kaime, Lazdijų rajone karininkas įkūręs Pietų Lietuvos istorijai skirtą muziejų „Jotvingių kiemas“.
Vešis savus žirgus
Per atranką jojimo rungtyje šauniai pasirodęs karininkas sakė mylintis žirgus, jodinėti yra išmokęs dar vaikystėje, o savo kaime Dzūkijoje kartu su broliais augina žirgą Dygą. Karininkas yra vedęs, su žmona Loreta augina du sūnus ir dukrą.
Planuojama, kad per mūšio inscenizaciją Vytautas Didysis ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų sąjungininkų, būrį. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių laikotarpio Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.
Ant kokio žirgo jos Vytautas Didysis, dar neaišku, nes mūšio organizatoriai derina jo spalvą. Kol kas žinoma tiek, kad lietuvių kariai į Lenkiją vešis Vilniaus Belmonto žirgyno žirgus.
Pirmiausia pasirodys vilniečiams
Raitą, šarvuotą Vytauto Didžiojo antrininką gegužės 15 dieną pirmieji galės išvysti vilniečiai ir miesto svečiai. Kaip DELFI informavo Krašto apsaugos ministerijos viešųjų ryšių skyrius, tądien Vilniaus Vingio parke rengiama tradicinė Visuomenės ir kariuomenės vienybės šventė, kurioje dideliems ir mažiems prisistatys ne tik dabartinė Lietuvos kariuomenė, bet ir Vytauto laikų kariai.
Planuojama, kad per mėnesį Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam baigs nukalti šarvus. Karvedžio žirgui taip pat bus padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais.
Kaip pasakojo Vytautą Didįjį rinkusios komisijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchtanas, Žalgirio mūšio metu Vytautas buvo maždaug 60 metų, neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, augino poilgius plaukus, tačiau barzdos neželdino.
Lenkai vadina Griunvaldo, vokiečiai – Tanenbergo mūšiu
Kryžiuočių ordino sutriuškinimu pasibaigęs Žalgirio mūšis vyko 1410 m. liepos 15 d.. Lietuvių-lenkų pusėje kovėsi samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.
Pasak skirtingų šaltinių, pusantros paros trukusiame mūšyje iš viso dalyvavo 25-85 tūkst. žmonių, iš kurių 15-50 tūkst. žuvo.
Mūšis vyko ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo, Stablaukio ir Liudviksdorfo kaimelių (tuo metu tai buvo Prūsijos, dabar – Lenkijos teritorija). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių vadinamas Žalgirio mūšiu, o Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšiu.
Politinis Lietuvos-Lenkijos armijos vadovas buvo kaimyninės šalies karalius Jogaila, tačiau mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti 1998 m. Jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Nuo 2004-ųjų parodomosiose kovose kaunasi Lietuvos riterių būrys, o nuo 2008 m. – ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.