Tačiau jos argumentai negelbėjo: už jos atleidimą iš pareigų pasibaigus kadencijai balsavo 73 parlamentarai, 1 Seimo narys buvo prieš atleidimą ir 28 balsuodami susilaikė. R. Šalaševičiūtę pakeisti turėtų teisininkė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė bei Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Edita Žiobienė, nors R. Šalaševičiūtė galėjo būti skiriama į šias pareigas antrai kadencijai. E. Žiobienės kandidatūrą Seimui I. Degutienė žadėjo pateikti dar šią savaitę.
Teikdama siūlymą atleisti R. Šalaševičiūtę iš pareigų, I. Degutienė sakė turinti jai priekaištų dėl pernelyg menko Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos koordinavimo su savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybomis, dėl nepakankamo dėmesio sistemos stebėsenai. „Daugiau dėmesio buvo skiriama pačios institucijos veiklai, o ne vaiko teisių apsaugai“, - teigė Seimo pirmininkė.
„Kitas dalykas, pagal įstatymą vaiko teisių apsaugos kontrolierius turėtų informuoti prezidentą, Seimą, Vyriausybę, atitinkamas savivaldybės institucijas apie teisės aktų pažeidimus, ypatingai apie vaiko teisių pažeidimus. Konkrečiai šis paskutinis pedofilijos skandalas parodė, kad tokios informacijos vaiko teisių apsaugos kontrolierius nei Seimui, nei kitoms institucijoms nėra pateikęs, nėra duomenų ir svarstomoje ataskaitoje būtent apie šį įvykį, kuris turėjo tokį didelį atgarsį Lietuvoje“, - kalbėjo I. Degutienė.
Ji sakė mananti, kad „buvo ir subjektyvių dalykų“, kai kalbama apie bendradarbiavimą tarp institucijų. Kaip pernelyg menko bendradarbiavimo pavyzdžius I. Degutienė pateikė R. Šalaševičiūtės darbą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu.
Tuo tarpu R. Šalaševičiūtė sakė negalinti sutikti su Seimo pirmininkės kritika, nes esą per penkerius jos vadovavimo metus buvo dedamos pastangos gerinti vaikų teises ginančių institucijų bendradarbiavimą, šiam tikslui buvo daromos analizės, teikiami siūlymai parlamentui.
„Negalima sakyti, kad tu viską padarei. Gal kažko ir nepadaryta buvo, tačiau man labai gaila, kad nėra skaitomos mūsų ataskaitos, jos pakankamai išsamios. Didžiausias darbas visus penkerius metus buvo skirtas darbui su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir tarnybomis, atlikta eilė analizių, kaip gerinti darbą, pasiūlymai teikti komitetams, Seimui, Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai“, - apgailestavo R. Šalaševičiūtė.
„Toje dalyje Seimo pirmininkės kaltinimai nėra visiškai pagrįsti“, - pridūrė ji.
Antradienį vykusiame posėdyje atleidžiama pareigūnė sulaukė ne tik kritikos, bet ir kai kurių parlamentarų paramos. Liberalė Dalia Teišerskytė sakė mananti, jog didžiausia klaida buvo panaikinti Seime Šeimos ir vaiko reikalų komisiją, o esą R. Šalaševičiūtė dirbo daug, gerai ir bendradarbiavo su buvusia komisija. Paramą jai išsakė ir Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška, socialdemokratas Algirdas Sysas, jo partijos kolega Justinas Karosas.
R.Šalaševičiūtė vaiko teisių apsaugos kontroliere paskirta 2005 m. sausio 20 d. tuometinio parlamento pirmininko Artūro Paulausko teikimu. Jos 5 metų kadencija baigėsi dar gruodį, pareigas laikinai dar galėjo eiti iki šių metų balandžio pabaigos.
R.Šalaševičiūtė daug priekaištų sulaukė Kauno pedofilijos byloje. Kaip konstatavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, reaguodama į kauniečio Drąsiaus Kedžio skundus dėl galimo jo mažametės dukters tvirkinimo vaiko teisių apsaugos kontrolierė savo pareigas atliko nepakankamai, paviršutiniškai, kai kuriais atvejais - pavėluotai.
Kritikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai bei konkrečiai R. Šalaševičiūtei išsakė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris patvirtino specialiai suburtos darbo grupės išvadas. „Ypatingai daug pastabų sulaukė vaiko teisių kontrolierė, kuri ne tik kad nesiėmė koordinavimo funkcijos, bet ir pati dalyvaudama laidose neužkirto kelio neigiamos informacijos platinimui, o rūpinosi savo institucijos garbe ir orumu, o ne vaiko teisėmis", - pernai spalį sakė komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.