Baltarusijos generalinei prokuratūrai pareiškus, kad pagal galiojančią dvišalę Lietuvos ir Baltarusijos sutartį, įtariamųjų Sausio 13-osios byloje ekstradicijai nėra teisinio pagrindo, Lietuvos generalinė prokuratūra šių metų vasarį pateikė Baltarusijos generalinei prokuratūrai papildomą teisinės pagalbos pavedimą, prašydama įtariamąjį apklausti Baltarusijoje.
Sausio 13-osios bylą tiriančių prokurorų teigimu,Baltarusijos generalinės prokuratūros pateikta medžiaga – pagrindas esminiams procesiniams sprendimams du dešimtmečius besitęsiančiame ikiteisminiame Sausio 13-osios bylos tyrime.
„Gauti duomenys sudaro teisines prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų taisykles“, – pažymi Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis. Pasak jo, tokiu būdu atsiranda galimybė tęsti baudžiamąjį procesą prieš asmenis, 1990–1991 metų laikotarpiu užėmusius aukštus postus tuometinėje SSRS karinėje vadovybėje ir priėmusius sprendimus dėl karinės jėgos panaudojimo prieš civilius Lietuvos gyventojus.
Po M. Burokevičiaus ir J. Jermalavičiaus ekstradicijos – tai vienas svarbiausių atvejų, kuomet teisinis bendradarbiavimas žada svarių teigiamų poslinkių Sausio 13-osios byloje. Pirmą kartą pavyko apklausti Baltarusijos Respublikoje esantį asmenį dėl 1990–1991 metų laikotarpiu vykdytų priešiškų Lietuvos Nepriklausomybei veiksmų.
DELFI primena, kad Lietuva siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijoje esančius generolą Vladimirą Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę, tačiau ši šalis iki šiol atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.
Kaip anksčiau yra kalbėjęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, V. Uschopčikui gresia atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už nužudymą, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir veiklą, viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir plėšimą ir pasikėsinimą panaudojant smurtą pagrobti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
S. Juonienė įtariama dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos ir viešų raginimų smurtu pažeisti Leituvos Respublikos suverenitetą.
1991 m. sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą. Šioje byloje apkaltinamieji nuosprendžiai iki šiol buvo paskelbti M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.