„Mes manome, kad KT doktrina, suformuota pensininkų atžvilgiu, yra pakankamai aiški. Krizės metu sumažinus vienokias ar kitokias socialines išmokas turime laikytis KT principų: pirma, sumažinimai turi būti laikini, antras dalykas, jie turi būti taikomi visoms grupėms, visoms išlaidoms, trečias dalykas, jie turi būti taikomi tokiu principu, kurį būtų galima pavadinti proporcingu“,- pirmadienį po koalicijos partnerių pasitarimo sakė premjeras, konservatorių-krikdemų lyderis Andrius Kubilius.
Pasak ministro pirmininko, apie kompensavimą KT kalba kitame nutarime, kuris susijęs su valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu. Šios pensijos mokamos iš valstybės, ne „Sodros“ biudžeto, joms netaikomi socialinio draudimo principai, o valstybė gali laisvai apsispręsti, kam, kokio dydžio valstybinės pensijos turi būti skiriamos.
„Kompensavimai KT doktrinoje yra minimi šiek tiek kitose bylose, kalbant apie valstybines pensijas, kurių sistemą Seimas ir Vyriausybė gali keisti ne krizės metu. Tokiu atveju, jei sistema keičiama, kažkurios pensijos panaikinamos, tiems, kuriems tos pensijos buvo paskirtos, turėtų būti kompensuojama. Mes taip suprantame KT doktriną, todėl į krizės metu atsirandančius pensijų sumažinimus žiūrime kaip į tokius, dėl kurių valstybė neturėtų prisiimti naštos“, - sakė premjeras.
DELFI primena, kad Vyriausybė yra numačiusi, kad dirbantiems pensininkams, kurie gauna socialinio draudimo ir/ar valstybines pensijas, jos bus mažinamos didėjančiu procentu, priklausomai nuo gaunamo uždarbio. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 200 Lt – 2,5 proc., 600-800 Lt –10-15 proc., 2100 Lt – 50 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.
Nedirbantiems pensininkams pensijos mažės vidutiniškai 5 proc., nebus liečiamos tik mažesnės nei 650 Lt išmokos. Šių senatvės pensijų mažinimas taip pat būtų diferencijuotas: apie 700 Lt siekiančios pensijos sumažėtų 3,3 proc., apie 900 Lt – 6,7 proc., apie 1700 Lt – 12,4 proc.
Prezidentė D. Grybauskaitė pagrasino vetuosianti „Sodros“ biudžetą, jeigu valdantieji mažindami senatvės pensijas nenumatys jų kompensavimo mechanizmo ateityje.
KT 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. „Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę”, - rašoma nutarime.
Tačiau jame taip pat pažymėta, kad įstatymu nustatant pensijų dydžius būtina atsižvelgti į tai, „kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas“, o įstatymų leidėjas įpareigojamas sukurti tokias taisykles, kurios „užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimą ir pensijų mokėjimą“.
Kita vertus, pasak KT, ekonominės krizės ar kitos gaivalinės nelaimės atvejais valstybė gali mažinti senatvės pensijas, tačiau tik laikinai, bei privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų bei atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principą.
Apie vėlesnį kompensavimo mechanizmą 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime nekalbama.