Taip prezidentė pareiškė pirmadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi, Seimo pirmininke Irena Degutiene ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrais Ingrida Šimonyte bei Donatu Jankausku. Per šalies vadovės ir valdančiųjų atstovų pokalbį buvo aptarti dviejų 2010 m. biudžetų – valstybės ir „Sodros“ – projektai.
„Dėl valstybės biudžeto pagrindinė pastaba yra tik tokia – numatytas deficitas (9,5 proc. – DELFI) neturi būti viršytas. Jei paskaičiavimai keisis, reikia ieškoti papildomų taupymo rezervų. Bet iš principo didelių pastabų dėl valstybės biudžeto aš neturiu“, – teigė D. Grybauskaitė.
Tačiau ji pažėrė kritikos dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto ir jau svarstomo „Sodros“ biudžeto. Ši institucija esą neatsižvelgė į prezidentės prieš keletą mėnesių išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Paklausta, ar yra patenkinta D. Jankausko darbu, prezidentė sakė, kad jos netenkina pačios ministerijos veikla. Mat konservatorių-krikdemų deleguotas ministras dirba tik ketvirtą mėnesį. D. Grybauskaitė buvo keletą kartų susitikusi ir su aukščiausio, ir su žemesnio lygio ministerijos vadovais, tačiau į jos kritiką nebuvo atsižvelgta.
„Pastabos reiškia, kad nesutiksiu pasirašyti įstatymo, jei jame liks 2 proc. mokesčių padidėjimas, jei jame liks senatvės pensijų mažinimas be kompensavimo mechanizmo, jeigu jame liks keturios priemonės, kurios praktiškai tiesiogiai blogina neįgaliųjų situaciją. Tai yra arba įvairios išmokos, arba neįgalumo pašalpa.“
Be to, prezidentė priešinasi norams keisti motinystės (tėvystės) išmokas nuo sausio, nors prieš mažiau nei du mėnesius Seimas nusprendė, kad jos dešimtadaliu turėtų mažėti tik nuo kitų metų liepos. „Kas tris mėnesius nagrinėti ir iš naujo diskutuoti motinystės pašalpasi arba naujus įstatymus tikrai nesutiksiu“, – įspėjo valstybės vadovė.
„Sodros“ biudžeto ir socialinių reikalų reformos nematau, visos priemonės yra laikinos, siūlomos dvejiems metams, be išliekamosios vertės, – aiškino D. Grybauskaitė. – „Sodros“ sistemą numatoma keisti tik nuo kitų metų geriausiu atveju. Taigi tokios priemonės tikrai nėra patenkinamos, todėl esu griežtai nusiteikusi ginti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, aišku, atsižvelgdama į tai, kad yra sunkmetis, kad kai kurias išmokas būtina mažinti. Bet tam Konstitucija numato kompensavimo mechanizmus, ypač jei kalba eina ne apie visas socialines išmokas, bet apie senatvės pensijas.“
Turi „keletą idėjų“, kaip rasti pinigų „Sodrai“
Savo ruožtu A. Kubilius po susitikimo žurnalistus tikino, kad daugeliu aspektų valdančiųjų nuomonė sutampa su prezidentės. Anot jo, koalicijoje nebuvo iki galo sutarta dėl Vyriausybės pasiūlymo „Sodros“ įmokas didinti po 1 procentinį punktą darbdaviams ir darbuotojams. „Mes ieškome sprendimo, kaip nedidinant „Sodros“ įmokų išlaikyti deficitą tuose pačiuose rėmuose“, – aiškino premjeras.
Neįgaliųjų kelionių išlaidų kompensacijos siekia iki 50 mln. Lt, todėl Vyriausybė, jos vadovo teigimu, yra pasiryžusi rasti kompensavimo mechanizmus. Tuo metu sprendimą dėl senatvės pensijų mažinimo žadama priimti dar sykį išnagrinėjus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, „atsakingai žiūrint į šiandieną ir ilgalaikę perspektyvą“. Pasak A. Kubiliaus, šiuo metu yra „keletas idėjų“, kaip kompensuoti pensijų mažinimą. Jis paminėjo bedarbių pašalpų mažinimą ir 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio pervedimą.
„Jei visos kitos išmokos yra Vyriausybės sprendimas, senatvės pensija yra uždirbta suma. Pagal KT išaiškinimą, tai yra nuosavybė. Ginčytis, nuosavybė ar ne, beprasmiška. Todėl mažindami senatvės pensiją turime numatyti ir laikotarpį, kuomet bus tas mažinimas kompensuojamas“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie liberalų siūlymą nedarbo išmokų „lubas“ žeminti iki minimalios algos, prezidentė atkreipė dėmesį į piktnaudžiavimą šiomis pašalpomis. „Žmogus, gavęs 6 mėnesius nedarbo išmoką, įsidarbina vienam mėnesiui ir vėl grįžta į Darbo biržą. Piktnaudžiavimą reikia peržiūrėti ir suma, manyčiau, dabartinėmis sąlygomis, kol yra sunkmetis, tikrai turėtų būti mažinama“, – teigė ji.
Komentuodama ūkio ir teisingumo ministrų Dainiaus Kreivio bei Remigijaus Šimašiaus siūlymą vietoj 152 verslą kontroliuojančių institucijų palikti tik 10, prezidentė teigė, jog džiaugtųsi, jei kontroliuojančių institucijų sumažėtų smarkiai ir kuo greičiau.
A. Kubiliaus žodžiais, reikėtų pasiekti, kad konkrečią verslo sritį kontroliuotų ne daugiau kaip 10 institucijų, mat esą jų yra labai skirtingų ir konkrečią sritį prižiūrinti įstaiga kartais nesirūpina nė viena kita.