Pasak R. Palaičio, kilti neramumams trūksta tik vieno dalyko – už nepatenkintų žmonių nestovi konkretus neramumų režisierius, stipri politinė partija ar verslo grupuotė, galinti finansuoti ir organizuoti riaušes bei kitas nedemokratines nepaklusnumo akcijas.
„Norint, kad prasidėtų rimti socialiniai neramumai, kas turi būti? Ekonominė sunki padėtis – yra. Stiprios profsąjungos – yra. Žiniasklaidoje kurstoma įtampa, mano supratimu, – yra. Toliau už viso to turi stovėti režisieriai arba rimtos politinės partijos, arba verslas su pinigais. Tai šita vieta kol kas dar nėra užpildyta, tad kol kas ir nelaukiam tų socialinių neramumų labai plačia apimtimi. O vienas kitas mitingas yra demokratijos išraiška“, - į klausimą, kaip prognozuoja bendrą saugumo situaciją šalyje, atsakė R. Palaitis.
Tačiau šie ministro pasvarstymai sukėlė dalies parlamentarų nepasitenkinimą. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išsakė nuomonę, kad vidaus reikalų ministrui nederėtų leistis į tokius pasvarstymus, o jo kolega Julius Sabatauskas pasipiktino, kad ministras netiesiogiai kaltina socialdemokratus – esą galbūt jie, kaip stipri opozicinė partija, gali kurstyti neramumus.
Vis tik vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad kalbėjo apie socialiniams neramumams kilti reikiamas sąlygas, ir patikino nesiruošiantis kaltinti socialdemokratų neramumų kurstymu.
DELFI primena, kad spalio 1 d. Vilnių drebino penkios protesto akcijos: prieš prailgintą darbo dieną prie Sveikatos apsaugos ministerijos protestavo medikai, nepasitenkinimą mažinamomis pensijomis prie Seimo reiškė pensininkai, šalia Švietimo ir mokslo ministerijos pasipiktinimą švietimo genocidu išsakė mokytojai, eiseną surengė keturias šakines organizacijas vienijanti Jungtinė profesinė sąjunga, kruvinus angelo sparnus vidaus reikalų ministrui dovanojo policijos, priešgaisrinės apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai.
Šių metų sausį šalį sukrėtė į prie Seimo kilusios riaušės, kurių metu buvo išdaužyti parlamento langai, nors aplinkiniai pastatai beveik nenukentėjo.