Politikas pripažįsta, kad viena didžiausių G. Kirkilo vadovaujamo ministrų kabineto klaidų buvo sprendimas didinti pensijas taip sunaudojant milijardinį „Sodros“ rezervą, tačiau, A. Brazausko nuomone, dabarties problemos didžiąja dalimi yra konservatorių-krikdemų Vyriausybės produktas.
Negauna biudžeto projekto
Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje kalbėjęs A. Brazauskas ypač pasipiktino, kad niekaip negali gauti 2010 m. biudžeto projekto. Politikas sako nenurimęs ir išsiaiškinęs „porą skaičių“ – anot socialdemokratų patriarcho, kitais metais planuojamos biudžeto pajamos sieks apie 12 mlrd. Lt, neskaičiuojant Europos Sąjungos lėšų.
„Praeitais metais labai žiauriai kritikuojama G. Kirkilo Vyriausybė iš mokesčių mokėtojų buvo surinkusi 24 mlrd. Lt, neskaičiuojant Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų. Jūsų žiniai, kitų metų biudžetą, kuris pernai buvo 24 mlrd. Lt, jie planuoja...12 mlrd. Lt. Nežinau daugiau tokios valstybės, galbūt kokie seni ekonomistai skaitė kokiose senose enciklopedijose, gal tokie dalykai galėjo būti Pietų Amerikoje, Argentinoje prieš šimtą metų. Tai štai Lietuva bus tokia“, - pasipiktinimo valdančiaisiais neslėpė A. Brazauskas.
Politikas pabrėžia, kad visi dabar kalba apie krizę, tačiau kažkodėl nepastebi, jog krizė buvo visoje Europoje ir jeigu lygintume į Lietuvą panašias šalis su mūsų valstybe, tai pamatytumėm, kad, pavyzdžiui, Vengrijoje situacija daug švelnesnė.
„Krizė, krizė, krizė – visoje Europoje buvo krizė! Ypatingai tose šalyse, kurios yra naujos Europos Sąjungos narės. Vengrija, kuri pagal daugelį parametrų atrodo geriau už Lietuvą, ten šių metų rezultatas tas, kad BVP [kritimas} yra 3-3,5 proc. Lietuvoje 23 proc.! Nežinau, kokie faktoriai veikia. Ką Vengrijoje nebuvo pasaulio krizės poveikio? Aišku, kad buvo. Lenkijoje – 0 proc., jokio kritimo nėra“, - pirštu grūmojo socdemų patriarchas.
Piktinosi, kad išgujo net angliškai pramokusius valdininkus
A. Brazauskas pasipiktino viešoje erdvėje paplitusiais norais visus šunis sukarti ant G. Kirkilo. Buvęs premjeras ir prezidentas pripažįsta, kad jo įpėdinis nebuvo pats nuostabiausias ministras pirmininkas ir pridarė klaidų, tačiau atmetė teiginius, kad G. Kirkilui tenka didžioji kaltės dalis.
„Palaukit, pasakykim tiesiai, kaip yra iš tikrųjų? Aš manau, kad du trečdaliai visų bėdų Lietuvoje yra valdymo reikalas. Valdymo kokybė, neapgalvoti sprendimai, žema kvalifikacija, jau aš apie ministrus nekalbu – netgi ir aukščiau“, - kalbėjo A. Brazauskas.
Garbaus amžiaus sulaukusį politiką ypač papiktino valdančiųjų atlikta valstybės tarnybos reforma, kurios pasekmė: aukščiausios grandies karjeros valstybės tarnautojus pakeitė politinio pasitikėjimo pareigūnai. Pasak A. Brazausko, neįtikėtina, kad buvo išdrįsta atsisakyti ilgą darbo stažą turinčių specialistų, kurie netgi buvo pramokę kalbėti angliškai.
„Per vieną dieną iš Ūkio ministerijos pašalinti 48 žmonės, iš jų 6-7 direktoriai, kurie turi stažą, daug metų dirbę toje žinyboje ir pramokę angliškai galų gale. Ministerijų, kurios tvarko reikalus su Europos Sąjunga, sekretoriai kalbėjo, pramoko, ministrai beveik visi mūsų laikais galėjo susikalbėti. Tai dabar aš nežinau, kokia kalba Briuselyje reikės kalbėti. Gal perimti visam Briuseliui lietuvių kalbą?“, - socialdemokratų laikais dirbusius tarnautojus užjautė politikas.