Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu ir nurodė, kad atsakovė 2009 m.vasario 7 d. išdavė leidimą Lietuvos tautiniam centrui rengti eitynes nuo Sereikiškių parko iki Lukiškių aikštės, nors praėjusių metų kovo 11 d. surengta panaši eisena kurstė tautinę nesantaiką.
Pareiškime teigta, kad 2009 m. kovo 4 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių plėtros centras savivaldybės administracijos direktoriui pateikę pranešimą dėl kovo 11 d. organizuojamo taikaus susirinkimo „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“.
Tačiau savivaldybės administracijos komisija nepritarusi organizavimui eitynių, kurios prasidėtų kovo 11 d. 11.15 val. Katedros aikštėje ir pasiūlė pasirinkti kitą eitynių laiką, kuris nesutaptų su tuo laiku vyksiančiais valstybinės reikšmės renginiais. Todėl pareiškėjai prašė pripažinti, kad savivaldybės administracija pažeidė jų teisę į taikių susirinkimų laisvę, panaikinti administracijos 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Teismo nuomone, taikių susirinkimų laisvę įtvirtina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, tačiau taikių susirinkimų laisvė nėra absoliuti.
Teismas konstatavo, kad priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas pareiškėjams išduoti pažymėjimą dėl suderinto susirinkimo vietos laiko ir formos pagrįstas vykusiuose Renginių (susirinkimų) komisijos posėdžiuose padarytomis išvadomis: remiantis surinkta operatyvine informacija apie pareiškėjų eitynių metu galimas konfrontacijas bei nesankcionuotus veiksmus, dėl kovo 11 d. renginių gausos policija neturės galimybių tinkamai užtikrinti viešąją tvarką eitynių metu. Savivaldybė, priimdama sprendimą dėl eitynių vietos ir laiko suderinimo, pagrįstai atsižvelgė į visuomenės ir pačių eitynių organizatorių saugumą bei viešosios tvarkos užtikrinimo galimybę.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.