Tačiau, kad dėl to nukenčia ne kokia verslo įmonė, ar šalies ministerija, o mažametis vaikas – išties išskirtinis atvejis. Būtent dėl to Teisingumo Teismas Liuksemburge pirmą kartą nusprendė taikyti naują, iki šiol dar netaikytą, skubos nagrinėjimo tvarką.
Po dvejus metus trukusių bylų nagrinėjimo Vokietijoje ir Lietuvoje bei prieštaringų sprendimų, Inga Rinau kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kad šis nepripažintų jos skyrybų byloje priimto vokiečių teisėjų sprendimo grąžinti dukrą Luisą tėvui Michaeliui Rinau.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam teismui kilo neaiškumų, ir jis kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą išaiškinimo, ar ES reglamentas sudaro pakankamą pamatą nacionaliniam teismui tokį pareiškimą nagrinėti, ar gali, kaip ir kada, pagal reglamentą atsirasti sąlygos, įgalinančios Lietuvos teismą nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo.
„Jau dabar aišku, nekvestionuojant paties sprendimo esmės, jog Vokietijos teismo išduota pažyma dėl vaiko grąžinimo yra negaliojanti. Tačiau tik šis teismas gali nustatyti ar iš neteisės gali gimti teisė. Labai bus svarbi ir Lietuvos vyriausybės pozicija“, – sakė I. Rinau advokatas Gytis Kaminskas.
Ingos Rinau pusė motyvuoja, jog Vokietijos teismas išdavė grąžinimą sankcionuojančią pažymą, nesulaukęs galutinės Lietuvos teismų nuomonės.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių atstovai, į klausymus atvyko taip pat ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos atstovai, nes šias šalis labai sudomino kol kas precedento neturintis atvejis.
Teisėjų kolegija, kurią sudaro penki teisėjai iš skirtingų ES šalių pabrėžė, jog tokiose bylose svarbiausia kuo greičiau priimti sprendimą, kad kuo mažiau nukentėtų vaikas, o Lietuvos atstovui teko aiškintis, ar Lietuvoje išvis taikoma skubos nagrinėjimo tvarka, ir kodėl neegzistuoja kai kurios įprastos teisinės procedūros, pagal kurias Lietuvos teismai privalėjo įvertinti Vokietijos teismo išduotą pažymą.
„Vyriausybė užėmusi pragmatišką poziciją, kuri nepažeidžia reglamento dvasios. Į dalį problemų atsakys teisingumo teismas, kitą dalį reikės pačiai Vyriausybei sugalvoti būdus, kaip jas išspręsti, kad būtų rasti būdai greito vaiko sugrąžinimo tokiu atveju, jei teismai priima tokį sprendimą“, – kalbėjo Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas.
Michaelio Rinau advokatė teisėjų kolegijai teigė, jog tarp Vokietijos ir Lietuvos teismų kolizijos nematanti ir vylėsi, jog sprendimas grąžinti Luizą į Vokietiją bus įvykdytas taikiai, o jei ne – pagal Lietuvos įstatymus.
„Pateiksiu savo komentarus pasibaigus bylai, byla labai įdomi teisiniu požiūriu, tačiau dabar vyksta bylos nagrinėjimas ir dėl etinių sumetimų dabar negaliu to daryti“, – teigė M. Rinau advokatė Dalia Foigt.
Vokietijos vyriausybės atstovė taip pat atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Luizos mama Inga Rinau sako, jog Europos Teisingumo Teismas – paskutinė viltis, jog bylą vėl galės nagrinėti Lietuvos teismai. Apie galimybę vykdyti Vokietijos teismo sprendimą, jei Liuksemburgo teisėjų išvados būtų nepalankios sako negalinti pagalvoti.
„Jei apie tai pradėčiau galvoti, turbūt išprotėčiau. Tai yra virš mano jėgų, virš kiekvienos motinos sveiko proto, širdies, ir, tikiuosi, jog toks košmaras niekada neįvyks“, – sakė I. Rinau.
Teismo šaltiniai nurodo, jog skubos tvarka svarstant, Liuksemburgo teisėjų sprendimo galima sulaukti maždaug po mėnesio.