R. Skinkaitis teigia, kad kunigais panorusių tapti jaunuolių vis labiau mažėja, tačiau kiekvienas seminarijos auklėtinis turi savo kelio į seminariją istoriją.
Prieš tampant studentu vyrai vienerius mokosi paruošiamajame kurse Šiluvoje. Po šio laikotarpio jaunuoliai apsisprendžia, ar tikrai savo gyvenimą nori pašvęsti Dievui.
Netrukus 30-tąjį gimtadienį švęsiantis Andrius Kišūnas seminarijos duris pirmą kartą pravėrė būdamas 18-kos, tačiau vėliau nusprendė, kad kunigo gyvenimas skirtas ne jam. Praėjus 10 metų A. Kišūnas vėl sugrįžo į seminariją.
„Buvau jaunas ir dvejojau. Dabar radau ramybę", - teigia A. Kišūnas.
Seminarijoje, 3-iame kurse, šiuo metu mokosi ir 52-metų Petras Mackevičius.
„Šis vyras buvo susikūręs puikų gyvenimą, tačiau pajautęs pašaukimą viską paliko ir atėjo pas mus. Tai yra tikras pašaukimo ženklas", - šypsosi R. Skinkaitis.
Į bažnyčią tris - kartus per dieną
Seminarijoje galioja savitos taisyklės. Studentas Egidijus Obrikis pasakoja, kad eilinė diena prasideda apie 7 valandą ryto malda seminarijos teritorijoje esančioje bažnyčioje. Per dieną seminarijos bendruomenė čia renkasi tris kartus ir praleidžia daugiau nei dvi valandas.
Po rytinių maldų seka paskaitos, po jų – pora valandų laisvalaikio, darbas seminarijos teritorijoje ir vėl susikaupimo laikas bažnyčioje. Studentai taip pat padeda ligoninėse, senelių bei vaikų namuose, bendrauja su įkalinimo įstaigose kalinčiais asmenimis.
„Šiais laikas kunigas turi būti universalus ir turi mokėti bendrauti su labai įvairiais žmonėmis", - sako R. Skinkaitis.
Seminarijoje taip pat yra krepšinio aikštelė bei poilsio kambarys, kur studentams leidžiama žiūrėti svarbiausias sporto varžybas ar susitikti su artimaisiais.
23 val. seminarijoje prasideda ramybės valandos.
Studentai gyvena čia pat esančiose patalpose. Kambaryje įsikuria po vieną ar du studentus. Savaitgaliais klierikai turi daugiau laisvo laiko.
Griežta tvarka negąsdina
R. Skinkaitis pripažįsta, kad seminarijoje galioja pakankamai griežtos taisyklės. Tiesa, seminarijos vicedekanas teigia, kad niekas jų nelaužo.
„Jei žmogus pajaučia, kad jo vieta ne čia, jis paprasčiausiai parašo prašymą ir išeina", - sako R. Skinkaitis.
Tačiau ir jų nėra daug – per metus atkrenta vienas kitas studentas.
Patys studentai tikina, kad griežtos taisyklės jų negąsdina.
„Yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad mes čia sėdime uždaryti, tačiau taip nėra. Taisyklės mūsų nevaržo, nes mes atradome savo kelią ir esame laimingi. Juk laimingais nori būti visi", - šypsosi A. Kišūnas.
DELFI skaitytojams siūlome iš arčiau susipažinti su gyvenimu, kuris verda už Kauno seminarijos sienų.