Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra normų, kuriose būtų tiesiogiai nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežtinama, jei nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Galiojančio kodekso normose įtvirtinta tik bendra nuostata, kad atsakomybe sunkinančia aplinkybe yra laikoma tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, t. y. siekiant pademonstruoti panieką nukentėjusiajam ir visuomenei dėl menkavertės ar išvis be jokios dingsties.
Baudžiamąjį kodeksą papildžius nauja norma („veika padaryta dėl nukentėjusio asmens amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“), būtų patobulinta valstybės baudžiamoji politika, sugriežtinant atsakomybę už grubius, itin jautrių vertybių pažeidimus, kuriems šiuo metu nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Baudžiamąjį kodeksą papildžius minėta norma, būtų pabrėžta aiški ir itin neigiama valstybės politika ne tik „neapykantos nusikalstamų veikų“, bet netiesiogiai ir kitų formų diskriminacijos atžvilgiu. Projekto nuostatos taip pat prisidėtų ne tik prie nusikalstamų veikų prevencijos bei teisingumo principo įgyvendinimo, bet ir prie tolerancijos ugdymo visuomenėje.
Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos valstybių, taip pat Kanadoje, JAV yra numatyta sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už „neapykantos nusikalstamas veikas“. „Neapykantos nusikalstamų veikų“ socialinis žalingumas išsiskiria ne tiek fizine ar turtine, kiek itin didele moraline žala nukentėjusiajam. Tokiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į asmens savybes, sudarančias jo asmenybę, identitetą. Tokiais nusikaltimais neigiama asmens laisvė ir orumas – vienos pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių.