„Mes nesitaikstysime su tokiomis išvadomis. Kaip žadėjome, Seimo nutarimą skųsime Konstituciniam Teismui“, - trečiadienį Seimo posėdyje kalbėjo konservatorius Jurgis Razma. Anot jo, tyrimo išvadomis kišamasi į kitų valdžių sferas.
Parlamentaras ragino kolegas, nesutinkančius su išvadomis, bent jau nedalyvauti balsavime ir „parodyti, kad jiems yra būdingas sveikas protas“.
„Melas niekada nenugalės tiesos“, - pažymėjo kita konservatorė Rasa Juknevičienė ir pridūrė, kad tokios išvados buvo surašytos keršijant Tėvynės sąjungai už tvirtą laikyseną per Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą.
Ji ironizavo, kad kai kuriems parlamentarams „pabalsuoti už vieną melą šiandien, už kitą – rytoj yra lyg saulėgrąžas gliaudyti“.
Tyrimą inicijavusių socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas, turėdamas omenyje konservatorius, teigė, kad „ryšys su asmenimis, kurie veikė teroristinės veiklos metodais, nenutrauktas, jie globojami iki šiol“.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas savo ruožtu kritikavo buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją A. Paulauską už nesėkmingą buvusio savanorio žūties tyrimą.
Balsuoti už išvadas agitavęs liberaldemokratų frakcijos narys Julius Veselka siūlė priešintis „pikto šnypštimo, keršto ir klastos politikai“.
Savo sprendimą turės priimti ir ministerija
Laikinosios tyrimo komisijos išvados yra nepalankios konservatoriams, galimai turėjusiems sąsajų su J. Abromavičiaus nužudymu. Komisija J. Abromavičiaus mirtį įvertino kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turi ryšių su kai kuriais ankstesniais bei dabartiniais konservatorių lyderiais.
Dėl domėjimosi 1993 metų savanorių maištu ir geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimu saugumietis šių nusikaltimų organizatoriams tapo pavojingas ir tai esą galėjo lemti jo žūtį.
Be to, komisija tvirtina, esą nužudymo tyrimu itin aktyviai domėjosi su Tėvynės sąjunga susiję asmenys, tarp jų – ir pats partijos vadovas, tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Išvadose teigiama, jog buvęs Seimo narys Algirdas Petrusevičius prisidėjo prie J. Abromavičiaus nužudymo. Esą siekdami apginti kolegą nuo teisminio persekiojimo konservatoriai jį įtraukė į savo rinkimų sąrašą. Tapęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu A. Petrusevičius galėjo disponuoti visa informacija apie tyrimą, taip pat daryti jam įtaką.
Vertindama tuomečio krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus, artimo buvusiam konservatorių lyderiui, veiksmus, komisija padarė išvadą, kad eksministras neatliko to, ką privalėjo padaryti. Gavęs iš J. Abromavičiaus pažymą, kurioje buvo įvardyti asmenys, galimai susiję su tilto per Bražuolę sprogdinimu bei savanorių maištu, ministras elgėsi pasyviai ir nesikreipė į teisėsaugą.
Anot komisijos, sausio pabaigoje komisijai liudijęs tuometinis lauko pajėgų vadas brigades generolas Arvydas Pocius pareiškė, esą savanoriams grįžus į Kauno rinktinės štabą, jo viršininkas J. Abromavičius viešai paragino vyrus „grįžti atgal“, nes politikų anksčiau duoti pažadai nebus vykdomi.
Nė vienas iš komisijai liudijusių asmenų tokių teiginių nepatvirtino – priešingai, jie tvirtino, jog J. Abromavičius dėjo visas pastangas, kad savanoriai grįžtų iš miško.
„Komisijai liudijęs A. Pocius tendencingai klaidino komisiją, nepateikdamas jokių įrodymų, kad J. Abromavičius buvo atleistas iš tarnybos už įgaliojimų viršijimą. Komisijos nuomone, A. Pocius tuo galėjo pažeminti savo vardą”, - teigiama projekte ir kartu pasiūloma kariškio žodžius, kuris šiuo metu dirba NATO vadavietėje JAV, įvertinti Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės vadovybei.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kol kas atsisakė svarstyti, koks įvertinimas laukia A. Pociaus. „Mes turime savo taisykles. Gausime oficialiai patvirtintą Seimo išvadą, tada ir žiūrėsime, ko imtis“, - DELFI sakė jis.
Siūlo paprašyti bylą perduoti teismui
Komisijos išvadomis pasipiktinę jos nariai J. Razma ir Audronius Ažubalis įregistravo atskirąją nuomonę. Anot jų, išvados yra sąmoningas visuomenės dezinformavimas ir Tėvynės sąjungos šmeižimas, o jų pasirašymas – Konstitucijos pažeidimas.
Savo ruožtu liberaldemokratų frakcijos narys Petras Gražulis įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma paprašyti Generalinės prokuratūros J. Abromavičiaus nužudymo bylą perduoti nagrinėti teismui, kad šis tyrimas nebebūtų politizuojamas.
Buvęs VSD darbuotojas ir savanoris J. Abromavičius buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune 1997 metų sausio 31 dieną. Manoma, kad jo žūtis susijusi su vykdytais geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo ir savanorių maišto tyrimais.
Jo žūties tyrimo aplinkybės Seime buvo pradėtos narplioti socialliberalų iniciatyva. Dabartinis Naujosios sąjungos pirmininkas 1997-iaisiais, tiriant J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, ėjo generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas.