Kartu buvo atsisakyta nuostatos, jog kandidatuoti tam tikroje apygardoje gali tik asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą jos teritorijoje ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų. Taigi buvęs Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas galėtų kandidatuoti ne tik Kėdainiuose, kur gyvena jo šeima.
Šios ketvirtadienį Seimo priimtos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentas Valdas Adamkus. Už jas balsavo 57 parlamentarai, prieš – 2, susilaikė 12. Po kelias valandas užtrukusių diskusijų ir ne vienos pertraukos surengto balsavimo rezultatus parlamentarai sutiko plojimais.
Balsuoti iš anksto – į savivaldybę
Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartį tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kaip ir anksčiau galės balsuoti paštu.
Dabar įteisintas balsavimas iš anksto vyks 12-20 valandomis paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį prieš rinkimų dieną specialiai parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Šį balsavimą turės prižiūrėti apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
Tiesa, įstatyme nekalbama, ar rinkėjas turės balsuoti tik tame mieste, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pagal anksčiau galiojusią balsavimo paštu tvarką kelias dienas prieš rinkimus buvo leidžiama balsuoti bet kuriame mieste. Todėl, pavyzdžiui, Vilniuje studijuojantys iš kitų miestų atvykę jaunuoliai galėdavo išreikšti savo valią negrįždami pas tėvus.
Nemažai Seimo narių kritikavo naują balsavimo iš anksto tvarką. Anot Seimo vicepirmininko liberalcentristo Algio Čapliko, tai yra ne iki šiol galiojusio balsavimo paštu grąžinimas, o sudėtingo išankstinio balsavimo įteisinimas.
Tuo tarpu „darbietė“ Virginija Baltraitienė abejojo, ar rajonuose atsiras daug „sąmoningų žmonių“, kurie važiuos į savivaldybę pareikšti savo valios. Ji spėjo, kad masinis rinkėjų vežimas balsuoti, kurio metu neišvengiama balsų pirkimo, gali neišnykti.
Nepanaikino kandidatų teisinės neliečiamybės
Pagal vieną iš priimtų pataisų savivaldybės tarybos nariu galės būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos. Praėjusių metų pabaigoje, likus vos daugiau nei dviem mėnesiams iki rinkimų, Seimas buvo nustatęs reikalavimą deklaruoti gyvenamąją vietą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.
Galiojant pastarajai nuostatai, šiuo metu Maskvoje gyvenantis, tačiau Kėdainiuose gyvenamąją vietą deklaravęs V. Uspaskichas galėtų kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose tik šioje apygardoje, jei apskritai jis būtų įregistruotas kandidatu.
V. Uspaskichui galėjo būti nepalanki dar viena priimta pataisa. Ja socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymu buvo norima panaikinti kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisinę neliečiamybę.
Šiuo metu įstatymas numato, kad “kandidatas į savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.”
Šį savo siūlymą socdemas motyvavo tuo, kad Vietos savivaldos įstatyme, kuriame kalbama apie jau išrinktus ir darbą pradėjusius savivaldybių tarybų narius, nėra nuostatos apie jų teisinę neliečiamybę.
Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad savivaldybių tarybų nariai pagal Konstituciją negali turėti teisinės neliečiamybės. Prieš ketverius metus priimtame nutarime KT, be kita ko, nurodė, kad jie pagal Konstituciją neturi tokių imunitetų, kokius turi prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai, teisėjai. Tarp tokių imunitetų yra ir teisinė neliečiamybė.
Prieš pat galutinį balsavimą J. Sabatauskas pasiūlė palikti kandidatams į tarybų narius neliečiamybę, tačiau tik už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos kampanijos metu. Tačiau Seimo nariai pasipiktino, kad socdemo pasiūlymas įregistruotas per vėlai, ir jo net nesvarstė, o galiausiai visai atsisakė išbraukti minėtą sakinį.
Mintis panaikinti kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę gimė po to, kai Darbo partija paskelbė ketinanti įregistruoti savo buvusį lyderį V. Uspaskichą kandidatu į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą. V. Uspaskichas jau aštuonis mėnesius gyvena Rusijoje ir negrįžta į Lietuvą, kur jo laukia teisėsaugos pareigūnai.
„Darbiečiai“ desperatiškai stabdė pataisas
Vien balsavimu intriga dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų nesibaigė.
Vos tik priimtos pataisos, DELFI žiniomis, nedelsiant buvo išvežtos į Prezidentūrą. Prezidentas Valdas Adamkus, neoficialiomis žiniomis, buvo atidėjęs savo išvykimą poilsio į Meksiką ir jau penktadienį turėtų pasirašyti minėtas įstatymų pataisas.
Pataisos įsigalios vos tik jas paskelbus „Valstybės žiniose“ šį šeštadienį. Pirmadienis, sausio 22 diena, yra paskutinė kandidatų savivaldos rinkimuose registravimo diena.
Opozicinė DP frakcija bandė stabdyti minėtų savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų įsigaliojimą. Vos tik priėmus pataisas ketvirtadienio vakarą ši frakcija surinko 29 Seimo narių parašus ir dėl esą buvusių pažeidimo svarstymo metu apskundė pataisų priėmimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
„Darbiečiai“ šiuo atveju rėmėsi Seimo statuto straipsniu, numatančiu, jog „kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti prezidentui, Seimo pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų“.
Dar viena Statuto nuostata, į kurią viltis dėjo „darbiečiai“, numato, jog „jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus“. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas teigė, jog „darbiečių“ įvardijamos pretenzijos dėl esą buvusių pažeidimų nepagrįstos.
Be to, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas pareiškė, kad prieš „darbiečiams“ surenkant parašus įstatymas jau buvo išvežtas į Prezidentūrą.
Neoficialiai teigiama, jog minėtas „darbiečių“ bandymas blokuoti savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas gali būti susijęs su pataisose panaikinta anksčiau galiojusia nuostata, jog kandidatuoti savivaldos rinkimuose atitinkamose apygardose gali tik ne mažiau nei prieš 65 dienas iki pareiškinių dokumentų pateikimo savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravę asmenys.
Kai kurių „darbiečių“ teigimu, kai kurie buvę jų bendražygiai, o dabar oponentai Pilietinės demokratijos partijos būsimieji kandidatai esą nėra deklaravę gyvenamosios vietos ir naujų įstatymo pataisų įsigaliojimas neva būtų parankus būtent jiems, „pilietininkams“.
Tačiau Seimo kuluaruose kur kas labiau paplitusi kita versija - esą „darbiečai“ siekė žlugdyti naujų pataisų įsigaliojimą, tokiu būdu atverdami kelią teisinėms kolizijoms dėl kandidatų rinkimuose registravimo. Neva vėliau galėtų būti siekiama kelti sumaištį jau po savivaldos rinkimų, skundžiant rinkimų rezultatus.