Užsimezgė naujų netikėtų draugysčių, nutrūko senosios. Už 100 kilometrų nuo fronto linijos esančiame Lozuvatkos miestelyje kur tik pažvelgsi – ženklai, rodantys, kaip siaubingai per dvejus metus karas pakeitė Ukrainos veidą.
Aliona Onyščiuk su penkiamete dukra Anhelina žvarbią žiemos dieną apsilankė Lozuvatkos kapinėse. Kartu su dar dešimčia tėvynės gynėjų naujoje kapinių Didvyrių alėjoje amžinojo poilsio atgulęs vyras ir tėvas Serhijus Aloškinas.
Alionos 38 metų gyvenimo partneris, iki karo dirbęs vairuotoju ir mechaniku, žuvo 2022 metų pabaigoje kaudamasis rytiniame Ukrainos Bachmuto mieste. Panašių kapaviečių dabar pilna visoje šalyje, žengiančioje į trečius beprasmio karo metus.
Šviežiai supilti kapai dažniausiai pažymėti paprastais mediniais kryžiais, žuvusiųjų nuotraukomis, ryškiais gėlių žiedais ir Ukrainos vėliavomis. Nors kariniai veiksmai rytiniame ir pietiniame fronte sąlyginai toli nuo šio šalies centre esančio miestelio, nuo karo skaudžiai nukentėjo visi 6800 jo gyventojų.
Jau nekalbant apie aukas, karas palietė kiekvieną ukrainiečių gyvenimo aspektą.
Mokytoja Julija Samotuha, koordinuojanti miestelio savanorių darbą, priima prašymus iš karinių dalinių, paskirsto darbus ir užsiima atsargų pakavimu į dėžes bei pristatymu. Pakeliui pas vieną iš savanorių, moteris pasakoja, kaip nuo karo pradžios pasikeitė jos gimtasis miestelis ir jos pačios gyvenimas.
Daug ne tik žuvusiųjų, bet ir dingusių be žinios. Ukrainos pareigūnai sako, kad apie 8 tūkst. žmonių – tiek civilių, tiek karių – šiuo metu yra karo belaisviai Rusijoje. Dar 3 tūkst., daugiausia karių, per apsikeitimą karo belaisviais grįžo namo, tačiau tūkstančiai šeimų ir toliau kankinasi nežinodamos savo artimųjų likimo.
Viena iš tokių – ir Lozuvatkos gyventojai Tetjana Terlecka ir Jurijus Terleckis, kurių 29 metų sūnus Denysas 2021 metais prisijungė prie teritorinės gynybos ir 2022 metų gegužė Mariupolyje buvo paimtas į nelaisvę.
Didelio žemės ūkio savininkas Oleksandras Vasylčenka sako, kad dėl karo neteko daugybės darbininkų – jie išėjo į karą, ir baiminasi, jog artimiausiu metu neteks dar daugiau. Ūkininkas nerimauja ir dėl žemės ūkio technikos, reikalingos nuimti saulėgrąžų, kviečių ir miežių derlių – ji genda, o profesionalų, žinančių, kaip ją pataisyti, nebelikę. Kaip teigia vietos valdininkai, į kariuomenę buvo mobilizuotas trečdalis labiausiai patyrusių Lozuvatkos žemės ūkio sektoriaus darbuotojų.
Akivaizdu, kad Kyjivas, kuriam būtina artimiausiu metu mobilizuoti dar 450-500 tūkst. ukrainiečių, susidurs su sunkumais: jeigu bandys mobilizuoti per daug žmonių, kentės ir taip karo jau nualinta šalies ekonomika.
Anastasija ir Oleksandras Korobčenkos šiuo metu glaudžiasi namuose, kuriuos jiems padėjo čia susirasti draugai – sutuoktiniai vos tik prasidėjus karui pabėgo ir Luhansko. Jie – vieni iš 3,7 mln. ukrainiečių, dėl karo privalėjusių palikti savo tikruosius namus. Dar 5,9 mln. ukrainiečių nuo karo pabėgo į užsienį. Nors pora Lozuvatkoje ir susirado darbus, šeimos pagausėjimo neplanuoja.